Klaipėdoje nuo metų pradžios duris užvėrė bent penkios maitinimo įstaigos. Gastronominė krizė, sako verslininkai, ir suka galvas, kaip privilioti klientų. Ieškodami pigesnių patalpų, keliasi toliau nuo miesto centro. Klientų teigimu, kavinėse – per brangu.
Tuščios vitrinos pačiame Klaipėdos centre plinta lyg epidemija. Viena po kitos užsidaro kavinės, restoranai, patalpoms ieškoma naujų nuomininkų.
Klaipėdoje kalbinti žmonės sako, kad Klaipėdoje žmonių mažėja, o kaip juos pritraukti – neaišku, kai puodelis kavos kainuoja 4,5 euro.
Pagrindinėje uostamiesčio Herkaus Manto gatvėje dešimtmetį kavos namus turėjęs verslininkas juos uždarė: veiklą tęsia kitoje vietoje.
„Herkaus Manto gatvėje truputį viskas jau kelinti metai sustoję, tiek vartojimas, tiek žmonių srautas sumažėjęs jaučiasi, todėl nusprendėme truputį keisti lokaciją“, – sako kavos skrudinimo namų „Musangas“ vadovas Mindaugas Gedvilas.
Pusmetį bandė derinti darbus abiejose kavinėse, bet investicijos centre niekada nebūtų atsipirkusios, o nauja vieta pasiteisino. Buvusiuose angaruose toliau nuo centro viena po kitos įsikūrė desertinė, kepyklėlė, maitinimo įstaiga. Verslus turint daugiabučiuose, kaimynus erzina skrudinamos kavos ar kepamų bandelių kvapai, šurmulys, bet didžiausia bėda – kur palikti automobilius, sako verslininkai.
„Viskas keičiasi, žmonės labiau nori privažiuoti, vaikščiojančių žmonių srautas nedidėja, daugelis keliasi gyventi už miesto, tai visi šiuo metu tik su automobiliais“, – pastebi M. Gedvilas.
Nuo metų pradžios uostamiestyje neliko ne tik penkių kavinių, bet ir senamiestyje prieš metus atidarytos užkandinių erdvės – čia po vienu stogu veikė net kelios maitinimo įstaigos.
„Tas valdžios dosnumas didinti minimalų darbo užmokestį mums kainuoja, energetika, matom, gi ji čia kyla, pastoviai brangsta maisto produktai“, – teigia Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovas Juozas Tubinas.
Užsidariusių maitinimo įstaigų savininkai telefonu teigė, kad prie bankroto prisidėjo ir ilga šalta žiema. Nuomos kainos didelės, tad bankrotų, ko gero, bus ir daugiau.
„Gastronominė krizė – tiek ir vartojime, tiek ir gamyboj, tiek ir su darbuotojais, visi kažkur dingo, po kovido čia kažkas pasikeitė totaliai“, – sako J. Tubinas.
Klientai skundžiasi, kad dienos pietūs už 10 eurų dažnai – per brangu, tad maistą nešasi dėžutėse. Šiek tiek rinką išbudina turistai, bet ir jų srautas – nepastovus.
„Negalima suvesti, kad tik kavinės gyvena iš turistų, kavinės pirmiausia gyvena iš vietinių žmonių ir jų turbūt pagrindinis tikslas yra prisikviesti tą vietinį gyventoją į savo kavinę, o turistas bus tik papildomos pajamos ir papildomas klientas“, – sako Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Pasak turizmo centro vadovės, vasarą maitinimo įstaigų uostamiestyje net pritrūksta: nuvesti svečių grupes nėra kur, pasigendama įdomesnių meniu, Klaipėdai ir Mažajai Lietuvai būdingų valgių.
