Politiniai sprendimai ir karas Artimuosiuose Rytuose didina ūkininkų nuostolius. Ūkininkai skelbia, kad kritinė padėtis – jau ne tik pieno sektoriuje, bet visuose. Būsimam derliui užauginti trūksta pinigų. O išaugusi savikaina reiškia brangesnį maistą. Premjerė žada spausti žemės ūkio ministrą, kad jis greičiau priimtų sprendimus. O iškviestas finansų ministras sako kol kas nematantis, kodėl valstybei jau reikėtų įsikišti ir piginti degalus.
Pavasaris ateina į laukus. O su juo netrukus – ir ūkio darbai.
Šimtą karvių Kauno rajone su tėvais laikanti ūkininkė sako, kad supirkimo kaina krenta nuo vasaros ir jau yra 30 proc. mažesnė nei tada. Dalis ūkių už litrą kokybiško gero pieno tegauna 12-15 centų. Kai parduotuvėje litras pieno kainuoja bent 10 kartų daugiau. Ir, nors supirkimo kainos vasarop paprastai ūgteli, tokios bangos šįkart ūkininkė nesitiki.
„Kol kas šitą bangą, aš sakyčiau, galima būtų prilyginti Raudonosios jūros praskyrimui, mes jau beveik matom dugną. Tai nežinau, kur dar turėtų ji kristi“, – sako Kauno rajono ūkininkė Regina Bernatonienė.
O gerų žinių – negirdėti.
„Kol kas gaunam signalus, kad kaina vis kris ir kris. Tai, kur tas dugnas dar neaišku, bet jau kriaukles matom“, – priduria ūkininkė.
Į minusą, sako, dirba ne tik pieno gamintojai, bet ir grūdų, daržovių augintojai, kiti ūkininkai. Seni mokesčiai padidėjo, atsirado naujų. Kaip, pavyzdžiui, taršos mokestis trąšoms iš trečiųjų šalių.
Pačių trąšų tona per porą mėnesių pabrango nuo 350 iki 500 eurų. Ir, aišku, pabrango degalai, ypač dyzelinas.
Ieškoti pagalbos ūkininkai ėjo pas premjerę.
„Visąlaik viskas gula į sąnaudų tą eilutę. Sąnaudų eilutė kuo didesnė, tuomet turėtų ir naudos gaunamos eilutė didėt. Bet ji taip nedidėja“, – aiškina Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas.
„Visi vienodai atsidūrėm toj pačioj situacijoj, kada... Na, galima ją įvardinti tiesiog krizine“, – pažymi Ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius.
„Galutiniam rezultate iš maisto eksportuotojos galim patapti importuotoja“, – pastebi M. Puidokas.
Ūkininkai sako, kad trūksta apyvartinių lėšų, nėra pinigų būsimam derliui užauginti. O pasiskolinti – misija neįmanoma.
„Pavyzdžiui, ILTE susitvarkyti lengvatinę paskolą kartais užtrunka net 4 mėnesius. Kas kontroliuoja ILTE ir kas kontroliuoja tokius ilgus terminus?“ – klausia Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas.
Žemės ūkis, sako ūkininkai, – strateginė šaka. Be jos nebus ir maisto.
„Šiuo metu mūsų niekas nesupranta. Tai, tarsi, pinigų yra, bet jais negalime naudotis. Mes nekalbam apie paramas, mes kalbam vis dėlto apie paskolas. Turi būti reakcija greita“, – teigia G. Špakauskas.
Finansų ministras tikina, kad prie šio klausimo Vyriausybė dirba.
„Dėl pieno kainų konkretaus kažko labai dar negalėjom pažadėti, nes problematika yra jau ilgai besitęsianti. Ir tikrai reikia tų sprendimo būdų. Ir labai norėtume didesnės lyderystės iš Žemės ūkio ministerijos. Nes ji galėtų, kaip pavyzdžiui, pasikreipti į Europos Komisiją“, – teigia ministrės pirmininkės atstovas Ignas Dobrovolskas.
Kaip suvaldyti degalų kainas, jau įvardyti du galimi keliai – rinkoje parduoti dalį valstybės naftos produktų rezervo arba sumažinti degalų akcizą.
Finansų ministras sako, kad akcizo artimiausiu metu tikrai nemažins. Nors dyzelinas pabrangęs 30 centų.
„Sumažinimo įtaką paskaičiuoti kainai tai pakankamai lengva yra. Bet dabar tas pakilimas, na, jis dar šiuo metu neaišku, ar jis ilgalaikis yra. Čia pagrindinis faktorius yra“, – komentuoja K. Vaitiekūnas.
Valstybės naftos rezervas degalines pasiektų iš „Orlen Lietuvos“ – degalinės pirktų ten pagamintą tam tikrą kiekį degalų už tam tikrą kainą. Rezervą reikėtų papildyti. Bet, ar pigesni degalai pasiektų vairuotojus, nėra garantijų. Tą tektų stebėti Konkurencijos tarybai. Ji, anot finansų ministro, jau ir dabar turėtų stebėti degalų pardavėjus.
„Ir Amerikos prezidentas buvęs yra kalbėjęs apie tą efektą, kad, kai nafta pabrangsta, tai kaip raketa šauna kaina. Kai paskui nafta pinga, kaip plunksnelė leidžiasi. Manau, kad Konkurencijos taryba tikrai yra pajėgi nustatyti, ar ta praktika yra normali“, – teigia K. Vaitiekūnas.
Finansų ministras sako, kad pagrindinė karo Artimuosiuose Rytuose rizika – kad šalies ekonomika gali nustoti augti, o kainos – atvirkščiai – kils. Taip įsigalėtų pavojingas reiškinys – stagfliacija.
Be to, Europos centrinis bankas, kad pristabdytų infliaciją, gali vėl pradėti kelti bazines palūkanas.
