Australijos „Qantas Airways“, Skandinavijos SAS ir „Air New Zealand“ antradienį paskelbė didinančios lėktuvų bilietų kainas. Tai aiškinama staigiai išaugusiomis kuro kainomis, kurias sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir kuris jau sukrečia pasaulinę aviacijos rinką, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak „Air New Zealand“, reaktyvinio kuro kaina, kuri prieš JAV ir Izraelio smūgius Iranui siekė apie 85–90 JAV dolerių (apie 73–77 eurus) už barelį, pakilo iki 150–200 dolerių (apie 129–172 eurus). Dėl neapibrėžtumo, susijusio su konfliktu, bendrovė taip pat sustabdė 2026 metų finansines prognozes.
Karas, sutrikdęs laivybą vienu svarbiausių pasaulio naftos eksporto maršrutų, smarkiai pakėlė naftos kainas. Dėl to keičiasi pasaulinės kelionių tendencijos, kai kurių maršrutų lėktuvų bilietai smarkiai brangsta, o rinkoje daugėja baimių dėl galimo didelio kelionių paklausos nuosmukio.
„Tokio masto kainų augimas verčia imtis veiksmų, kad galėtume užtikrinti stabilų ir patikimą veiklos tęstinumą“, – „Reuters“ sakė SAS atstovas, pridurdamas, kad įmonė taiko laikiną kainų korekciją.
Didžiausia Skandinavijos oro linijų bendrovė pernai dėl neapibrėžtų rinkos sąlygų laikinai pakeitė kuro kainų apsidraudimo politiką ir nurodė, kad ateinančius 12 mėnesių neturi apsidraudusi nuo kuro kainų svyravimų.
Kelios Azijos ir Europos oro linijos, tarp jų „Lufthansa“ ir „Ryanair“, yra apsidraudusios nuo naftos kainų svyravimų – tai leidžia dalį kuro įsigyti iš anksto už fiksuotą kainą.
„Finnair“, kuri buvo apsidraudusi daugiau nei 80 proc. pirmojo ketvirčio kuro pirkimų, įspėjo, kad užsitęsus konfliktui gali kilti net kuro prieinamumo problemų.
„Užsitęsusi krizė gali paveikti ne tik kuro kainą, bet ir jo prieinamumą, bent jau laikinai“, – sakė „Finnair“ atstovas, pridurdamas, kad kol kas taip dar nevyksta.
Didelis reaktyvinio kuro eksportuotojas į šiaurės vakarų Europą Kuveitas taip pat susidūrė su gamybos sumažėjimu.
Oro erdvės chaosas Artimuosiuose Rytuose
Pabrėžiant chaosą regiono oro erdvėje, antradienį į Dubajų skrendantys lėktuvai kurį laiką buvo priversti skristi ratu laukimo režimu, nes buvo gauta informacija apie galimą raketų ataką, socialiniame tinkle „X“ pranešė skrydžių sekimo platforma „Flightradar24“. Vėliau lėktuvai sėkmingai nusileido.
Vis dėlto kai kurios Europos oro linijos kol kas neskuba imtis veiksmų. „British Airways“ savininkės IAG atstovas sakė, kad bendrovė yra gerai apsidraudusi nuo kuro kainų svyravimų ir artimiausiu metu neplanuoja keisti bilietų kainų.
„British Airways“ antradienį pranešė ankstinanti žiemos sezono skrydžių į Abu Dabį pabaigą dėl „besitęsiančio neapibrėžtumo“ – visi skrydžiai, kurie turėjo vykti iki balandžio 11 d., atšaukiami iki metų pabaigos.
Kai kurios oro linijų akcijos pakilo, o naftos kainos antradienį sumažėjo iki maždaug 90 dolerių (apie 77 eurus) už barelį, palyginti su 119 dolerių (apie 102 eurus) pirmadienį. Taip nutiko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas gali netrukus baigtis.
Kuras yra antra pagal dydį oro linijų išlaidų dalis po darbo užmokesčio, paprastai sudaranti 20–25 proc. veiklos sąnaudų.
Konfliktai mažina prieinamą oro erdvę
Be aukštų kuro kainų, pasaulinei kelionių rinkai grėsmę kelia ir mažėjanti prieinama oro erdvė. Pilotai yra priversti keisti maršrutus, kad išvengtų konflikto zonų Artimuosiuose Rytuose, todėl populiariuose maršrutuose trūksta skrydžių pajėgumų.
Pasak aviacijos duomenų bendrovės „Cirium“, „Emirates“, „Qatar Airways“ ir „Etihad“ paprastai kartu aptarnauja apie trečdalį keleivių srauto tarp Europos ir Azijos bei skraidina daugiau nei pusę keleivių iš Europos į Australiją, Naująją Zelandiją ir Ramiojo vandenyno salas.
Europos oro linijos jau anksčiau susidūrė su oro erdvės trūkumu dėl karo Ukrainoje, kai daug bendrovių vengia Rusijos oro erdvės ir yra priverstos rinktis ilgesnius maršrutus. Dabar, dar labiau sumažėjus prieinamai oro erdvei, jų verslo sąlygos tapo dar sudėtingesnės.
