Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad nereikėtų sekti kai kurių Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti kainų lubas benzinui ir dyzelinui. Jis mano, kad Konkurencijos taryba turėtų atkreipti dėmesį į raketos ir plunksnos efektą Lietuvos degalinėse.
Tai K. Vaitiekūnas LRT teigė antradienį Briuselyje, kur dalyvauja ES šalių finansų ir ekonomikos ministrų susitikime. Viena pagrindinių temų būtent ir buvo išaugusios energetikos kainos dėl konflikto Irane.
„Kokios gali būti kainų ribos laisvoje rinkoje? Jei kaina kyla pasaulinėse rinkose, tada yra kuro gamintojai, kurie turi uždirbti maržą, ir kuro pardavėjai, Tai kokios čia lubos gali būti? Jeigu valstybė subsidijuoja, tada galima, bet tai yra labai trumpalaikis ir netoliaregiškas sprendimas. Tai būtų labai labai blogas sprendimas“, – LRT teigė jis.
Kokios gali būti kainų ribos laisvoje rinkoje? Jei kaina kyla pasaulinėse rinkose, tada yra kuro gamintojai, kurie turi uždirbti maržą, ir kuro pardavėjai. Tai kokios čia lubos gali būti?
K. Vaitiekūnas
Tuo metu apie įvedamas benzino ir dyzelino kainų lubas pranešė Vengrija ir Kroatija. Kroatijoje laikinai, iki kovo 23 d., benzino kaina bus ribojama iki 1,50 euro už litrą, o dyzelino – iki 1,55 euro. Premjerė Inga Ruginienė teigė, kad tai galėtų būti padaryta ir Lietuvoje, tačiau, pasak premjerės, kiekvieną sprendimą reikia atidžiai apsvarstyti.
Tuo metu K. Vaitiekūnas pasidžiaugė, kad antradienį ryte naftos kainos šiek tiek nukrito, ir teigė, kad nereikėtų skubėti, o staigiai pakilusiomis kainomis Lietuvos degalinėse galėtų pasidomėti Konkurencijos taryba.
Esame daug geriau pasirengę nei 2022 m., kai Rusija paskutinį kartą nutraukė dujų tiekimą.
Anna-Kaisa Itkonen
„Išties, kaina labai dinamiška ir labai greitai keičiasi, tad skubėti su tokiais sprendimais nereikėtų. Manau, galėtų aktyviau įsitraukti ir Konkurencijos taryba, stebėdama, ar kainų kilimas buvo pagrįstas“, – kalbėjo jis.
Ministras kainas Lietuvos degalinėse pavadino raketos ir plunksnos efektu: „Kai nafta brangsta, degalinėse kaina kyla kaip raketa, o paskui leidžiasi kaip plunksnelė.“
Kai nafta brangsta, degalinėse kaina kyla kaip raketa, o paskui leidžiasi kaip plunksnelė.
K. Vaitiekūnas
Vis dėlto K. Vaitiekūnas neatmetė galimybės keisti akcizų politikos, jei kuro kainos ir toliau augs.
„Jeigu tai būtų ilgalaikė tendencija ir iš tikrųjų degalai būtų tokie brangūs, tada, be abejo, mes pasirengę peržiūrėti akcizus ir pažiūrėti, kaip sumažinti naštą, ypač tiems sektoriams, kurie labai smarkiai priklausomi nuo iškastinio kuro naudojimo“, – svarstė ministras ir pridūrė, kad trumpuoju laikotarpiu galbūt galima būtų atlaisvinti sukauptus dujų ir naftos rezervus.
Jeigu tai būtų ilgalaikė tendencija ir iš tikrųjų degalai būtų tokie brangūs, tada, be abejo, mes pasirengę peržiūrėti akcizus ir pažiūrėti, kaip sumažinti naštą
K. Vatiekūnas
Europos Komisija kol kas taip pat neskuba imtis ekstremalių priemonių, nes esą dar nėra tokios energetikos krizės, kaip Rusijai užpuolus Ukrainą.
„Mūsų nuomone, šiuo metu situacija yra kontroliuojama, energijos tiekimas Europoje išlieka stabilus. <...> Esame daug geriau pasirengę nei 2022 m., kai Rusija paskutinį kartą nutraukė dujų tiekimą. Daug didesnis pasirinkimas, esame kur kas mažiau priklausomi nuo tiekėjų iš šio regiono, nei buvome anksčiau nuo Rusijos. Be to, dujų atsargos vis dar yra gana didelės, kad užtektų likusiai žiemai, likusiam šildymo sezonui“, – pirmadienį per vidurdienio spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.
Jeigu buvo planuota apie 3–3,2, tai dabar prognozuojame, kad būtų apie 3,5 procento infliacija
K. Vatiekūnas
Ministro K. Vaitiekūno teigimu, kol kas sunku pasakyti, kaip kuro kainų augimas atsilieps ekonomikai ir kiek tai padidins infliaciją: „Labai greitai kintančiame kontekste ganėtinai sunku atlikti prognozes. Kol kas prognozuojame, kad kelios dešimtosios procento galėtų prisidėti prie mūsų ankstesnių prognozių. Jeigu buvo planuota apie 3–3,2, tai dabar prognozuojame, kad būtų apie 3,5 procento infliacija.“
ES ekonomikos ir finansų ministrai taip pat antradienį planuoja aptarti paramą Ukrainai, kuriai skirtą 90 mlrd. eurų paskolų paketą sustabdė Vengrija. Pasak K. Vaitiekūno, Lietuva toliau palaiko mintį panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas Ukrainai paremti.
