Žvalgybos ataskaitoje – trijų įmonių pavadinimai: dirbo su Minsko ir Kremliaus režimais

Lietuvoje įsteigtos įmonės naudojamos siekiant apeiti tarptautines sankcijas bei vystyti ir perimti aukštąsias technologijas, teigiama metiniame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime. Paminėtos bendrovės „BK Software“, „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“.

Juridinių asmenų registro duomenimis, „BK Software“ Vilniuje įsteigta dar 2004 metais ir iki 2012-ųjų turėjo kitą pavadinimą – „Baltijos kogeneracija“.

Bendrovė oficialiai vis dar veikia, jai vadovauja rusė Elena Lupandina, šiuo metu esanti ir vienintele akcininke. Tačiau iki praėjusių metų lapkričio „BK Software“ valdė jos vyras, kitas Rusijos pilietis Kirilas Lupandinas.

Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Valstybės saugumo departamento ataskaitoje nurodoma, kad K. Lupandino iniciatyvos yra vienas pavyzdžių, kaip tarptautines sankcijas siekiantys apeiti Rusijos piliečiai bando atgaivinti kurį laiką aktyvios veiklos nevykdžiusius verslus.

„Žvalgyba nustatė, kad „BK Software“ užmezgė verslo ryšius su Honkonge registruota įmone „Asia Pacific Links Limited“.

Ji priklauso Rusijos Federacijos piliečiui Antonui Tromifovui. Įmonei taikomos Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos, ji yra viena didžiausių mikroelektronikos komponentų, kurie naudojami bepiločių orlaivių „Orlan“ gamybai, tiekėjų Rusijos bendrovėms.

Beveik neabejotina, kad „BK Software“ sąmoningai bendradarbiavo su Honkonge registruota įmone, žinodama, kad galutiniai įrangos gavėjai – Rusijos subjektai. Be to, buvo nustatyta, kad K. Lupandinas turėjo ryšių su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) padaliniu, vykdančiu techninio prasiskverbimo operacijas į užsienio valstybių kompiuterinius ir telekomunikacijų tinklus“, – rašoma dokumente.

Žvalgybos iniciatyva K. Lupandino buvimas Lietuvoje dėl jo vykdytos veiklos pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui. Vyras šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos, o jo advokatas Michailas Parchimovičius LRT RADIJUI sakė nežinantis visų savo kliento biografijos detalių.

„Aš sprendžiu labai konkretų klausimą, visos jo biografijos nežinau. Visų jo verslo ryšių taip pat nežinau“, – sakė jis.

M. Parchimovičius nurodė, kad dėl K. Lupandino pripažinimo keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui tebevyksta teisminis procesas. „Siūlyčiau palaukti galutinių teismo išvadų“, – patarė jis.

Be to, advokatas neigė K. Lupandino ryšius su „Asia Pacific Links Limited“ ir FSB.

K. Lupandinas 2013–2014 metais yra buvęs ir kitos Lietuvoje registruotos bendrovės „AmberCore DC“ vadovu. Anksčiau skelbta, kad ji kartu su dar viena bendrove „Arcus Novus“ planavo šalia Vilniaus statyti duomenų centrą. Tačiau projektas buvo sustabdytas po to, kai bendrovės pripažintos keliančiomis pavojų nacionaliniam saugumui.

„BK Software“ nurodoma veiklos rūšis – kompiuterių programavimas. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu ji turi tik vieną darbuotoją. 2024 metais įmonė gavo 268 tūkst. eurų pajamų, uždirbo 22 tūkst. eurų grynojo pelno.

Žvalgybos duomenimis, tarp į tarptautinių sankcijų apėjimo organizavimą įsitraukusių subjektų 50 proc. yra valdomi Baltarusijos piliečių, 31 proc. – Rusijos, 19 proc. – pavienių asmenų.

Lietuviškas vardas – tik priedanga

Kitos dvi ataskaitoje paminėtos bendrovės veikė technologijų sektoriuje.

„Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija siekia per užsienio valstybėse įsteigtas įmones vystyti ir perimti Vakarų valstybėse kuriamas technologijas, kurias būtų galima pritaikyti ne tik civilinei, bet ir karo pramonei. Šių valstybių interesas gauti vakarietiškų technologijų išliks itin didelis – nors jos siekia mažinti priklausomybę nuo Vakarų technologijų, labai mažai tikėtina, kad Rusijai ir Baltarusijai pavyks artimoje perspektyvoje pasiekti technologinį suverenitetą“, – rašoma saugumo ataskaitoje.

Žvalgyba nustatė, kad ryšių su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone turintys subjektai, norėdami vystyti ir perimti Vakarų valstybių technologijas ir megzti ryšius su užsienio valstybių įmonėmis, naudojosi Lietuvoje įkurtų įmonių – „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“ – priedanga.

„Šios įmonės veikė Lietuvai strategiškai svarbiame aukštųjų technologijų sektoriuje, taip pat bendradarbiavo su Rusijoje ir Baltarusijoje veikiančiais subjektais, remiančiais šių valstybių karo pramonę“, – teigiama dokumente.

„NTLab“ vardas jau yra nuskambėjęs žiniasklaidoje. Ši bendrovė šiuo metu teisiasi su Vyriausybe dėl sprendimo pripažinti ją neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. Tuo metu portalas „15min“ anksčiau rašė, kad „NTLab“ yra gavusi europinį finansavimą kurti aukšto tikslumo navigacijos prietaisą žemės ūkio sektoriui.

Bendrovė „NTLab“ Vilniuje įsteigta dar 2000 metais, anksčiau vadinosi „Almena“. Šiuo metu bendrovei vadovauja baltarusis Dmitrijus Černiakovskis, o jos akcininkė – jo dukra. Amerikos pilietybę turinti Daria Černiakovskaja.

„Kosminis Vytis“ – kur kas jaunesnė bendrovė, įsteigta Vilniuje 2017 metais ir iki 2022-ųjų turėjusi pavadinimą „Džiunglių upė“. Šios įmonės vadovas – baltarusis Nikolajus Černiakovskis, o akcininkė – jau minėta jo sesuo Daria.

Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas neabejoja, kad „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“ verslo infrastruktūros Lietuvoje steigėjas Baltarusijos pilietis D. Černiakovskis Lietuvoje įmones valdė kartu su savo šeimos nariais – sūnumi Nikolajumi ir dukra Daria.

„Jie, priešingai nei deklaruodavo, vystydami veiklą Lietuvoje nenutraukė ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje – kuravo jiems pavaldžias įmones šiose valstybėse, palaikė ryšius su subjektais, susijusiais su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone“, – nurodoma dokumente.

Žvalgybos duomenimis, N. Černiakovskis vadovavo įmonėms Rusijoje – „Navitron“ ir „Sains-tech“. Černiakovskių kuruojamų įmonių grupei priklausė ir Baltarusijos įmonės „SoftSistemz“, „NaviIS“ ir „MikroDizain“. „NTLab“ grupės įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje dalyvavo vystant karines programas, bendradarbiavo su Rusijos ir Baltarusijos karo pramonės subjektais – Baltarusijos karo akademija ir moksliniu techniniu centru LEMT, Skolkovo aukštųjų technologijų parku, Rusijos mokslo techniniu centru „Modul“, Rusijos įmone „Mikron“ ir kitais subjektais. Daugumai jų taikomos tarptautinės sankcijos.

Tuo metu „NTLab“ ir „Kosminis Vytis“ savo klientams ir partneriams deklaruodavo esančios lietuviškos įmonės, esą neturinčios jokių sąsajų su Minsko ir Kremliaus režimais.

„Vis dėlto lietuviškas vardas joms tebuvo priedanga savo interesams įgyvendinti. Šių įmonių veikla ir ryšiai Rusijoje bei Baltarusijoje kėlė grėsmę nacionalinio saugumo interesams – sudarė galimybes su karo pramone susijusiems Rusijos ir Baltarusijos subjektams perimti Lietuvoje ir kitose šalyse vystomas technologijas ir tokiu būdu prisidėti prie Kremliaus ir Minsko režimų stiprinimo“, – apibendrino Lietuvos institucijos.

2025 metų pavasarį Lietuvos žvalgyba ėmėsi veiksmų užkardyti šių įmonių veiklą – apie situaciją informavo Lietuvos institucijas ir inicijavo įmonių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje.

Nurodoma, kad šiuo metu abi įmonės nebegali tęsti veiklos Lietuvai strategiškai svarbiame aukštųjų technologijų sektoriuje.

Juridinių asmenų registro duomenimis, „NTLab“ 2024 metais gavo 3,6 mln. eurų pajamų, uždirbo 544 tūkst. eurų grynojo pelno. Tuo metu „Kosminio Vyčio“ pajamos tais metais siekė 470 tūkst. eurų, grynasis pelnas – 44 tūkst. eurų.

„Sodros“ duomenimis, „NTLab“ šiuo metu turi vieną, o „Kosminis Vytis“ – du darbuotojus.

N. Černiakovskis anksčiau yra buvęs dabar jau išregistruotos bendrovės „Motava Group“ savininku. Be to, vyras Vilniuje iš „NTLab“ yra išsinuomojęs butą, kurį Generalinė prokuratūra šiuo metu yra areštavusi.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas pastebi, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis Lietuvos saugumo situaciją – Rusijos ilgalaikis apsisprendimas didinti ir prireikus panaudoti karinę galią.

Publikacija papildyta K. Lupandino advokato komentarais.