Tauragės apskrities ekonominiai rodikliai yra vieni silpniausių Lietuvoje. Čia fiksuojamas mažiausias BVP vienam gyventojui, o darbo našumas regione buvo apie 30 proc. mažesnis nei šalies vidurkis. Vienam namų ūkio nariui tenkančios disponuojamosios pajamos siekia apie 641 eurą per mėnesį ir yra mažiausios Lietuvoje.
Inovacijų agentūros duomenimis, 2024 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui Tauragės apskrityje buvo mažiausias Lietuvoje.
Materialinės investicijos regione sudarė tik 1,3 proc. visų šalies materialinių investicijų. Pagal šį rodiklį 2022 m. Tauragės apskritis buvo paskutinė tarp visų apskričių.
Visose ekonominėse veiklose regiono įmonės vidutiniškai buvo mažiau našios nei šalies mastu.
Aukštos pridėtinės vertės sektorių stoka
Anot Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomisto Mato Gaigalo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Tauragės apskritis pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, vis dar paskutinė, – aukštos pridėtinės vertės sektorių stoka.
„Lyginant su šalies vidurkiu, apskrityje didesnę dalį užimtumo sudaro žemės ūkis ir žemos pridėtinės vertės paslaugos, o pramonės dalis pagal užimtumą yra viena mažiausių tarp apskričių.
Taip pat regione menkai išvystyti informacinių technologijų, finansų, profesinių ir mokslinių paslaugų sektoriai – pagal užimtumą jie reikšmingai atsilieka nuo šalies vidurkio. Gamybos ir eksporto struktūra rodo, kad Tauragės apskrityje dominuoja palyginti nesudėtingų produktų gamyba“, – LRT.lt komentavo Lietuvos banko ekonomistas.
Tai, anot M. Gaigalo, atsispindi ir darbo našumo rodikliuose. 2024 m. darbo našumas apskrityje buvo apie 30 proc. mažesnis nei šalies vidurkis. Toks atsilikimas, pasak ekonomisto, riboja regiono galimybes sparčiau augti ir didinti darbo užmokestį.
„Vienam namų ūkio nariui tenkančios disponuojamosios pajamos siekia apie 641 eurą per mėnesį ir yra mažiausios Lietuvoje. Tai turi įtakos verslumo rodikliams: 1 000 gyventojų tenka tik apie 25 smulkiosios ir vidutinės įmonės, o tai yra trečias nuo galo rodiklis šalyje“, – pastebėjo ekspertas.
Situaciją dar labiau komplikuoja demografiniai iššūkiai. 2019–2024 m. Tauragės apskritis neteko apie 4,6 proc. gyventojų – tai antras pagal dydį gyventojų mažėjimas Lietuvoje.
Nors Tauragės apskrityje daug ekonominių rodiklių vis dar išlieka tarp silpniausių Lietuvoje, anot M. Gaigalo, pastaraisiais metais galima matyti tam tikrų teigiamų pokyčių.
„Pavyzdžiui, pagal materialias investicijas tarp apskričių Tauragė pakilo į penktą vietą, kai dar 2022 m. buvo antra pagal prastumą. Nedarbo lygis yra arti šalies vidurkio, o pagal vidutinį darbo užmokestį Tauragė nebėra paskutinė ir šiuo metu rikiuojasi ketvirta nuo galo tarp Lietuvos apskričių.
Norint toliau skatinti regiono ekonomikos augimą, svarbu pritraukti daugiau aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių įmonių, kurios didintų darbo užmokestį ir bendrą regione sukuriamą pridėtinę vertę“, – komentavo Lietuvos banko ekonomistas.
Vidutinė siūloma alga popieriuje – 1 640 Eur
Paklausta apie regiono darbo rinką, Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė antrino, kad Tauragės apskrityje daugiausia darbo vietų sukuria apdirbamoji pramonė, prekyba ir paslaugos, transporto bei logistikos sektorius, taip pat žemės ūkis.
Šiais metais Tauragės rajone įregistruotos 343 laisvos darbo vietos, iš jų – 297 neterminuotam ir 46 terminuotam darbui.
„Daugiausia darbo pasiūlymų pagalbiniams įvairių darbų darbininkams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, žemės ūkio mašinų mašinistams, valytojams, kelininkams, pagalbiniams apdirbimo pramonės darbininkams, tinklų gamintojams, plastikinių gaminių surinkėjams, virėjams, administratoriams, elektrinės įrangos surinkėjams, sandėlininkams“, – LRT.lt komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
2025 m. darbdaviai regione pateikė apie 2 tūkst. darbo vietų, daugiausia nuolatiniam darbui – ypač vairuotojams, pagalbiniams darbininkams, virėjams, valytojams ir žemės ūkio darbuotojams.
Šiemet regione įsidarbinti padėta 358 žmonėms, dar 386 pradėjo dirbti savarankiškai su verslo liudijimu. Pernai darbą rado beveik 2,6 tūkst. žmonių, o dar apie 2,5 tūkst. pradėjo savo veiklą; daugiausia dirbti pradėta prekybos, pramonės, transporto, statybos ir aptarnavimo srityse.
2026 m. sausį–vasarį Tauragės rajone darbo skelbimuose siūlomas vidutinis atlyginimas prieš mokesčius siekia 1 640 eurų (apie 1 093 eurus į rankas). Daugiausia uždirbti siūloma tarptautinių krovinių vežimo vairuotojams (apie 2 523 eurus popieriuje). Kitų dažniausiai ieškomų darbuotojų (administratorių, virėjų, sandėlininkų, darbininkų ar valytojų) atlyginimai dažniausiai svyruoja nuo maždaug 1 160 iki 1 660 eurų prieš mokesčius.
Turi potencialo augti
Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė taip pat pastebi, kad Tauragės apskrityje veikia stiprios įmonės ir aiškios specializacijos sektoriai, kurie gali tapti pagrindu tolimesniam ekonomikos augimui.
„Stiprybių šiame regione yra, tačiau ekonominį potencialą šiuo metu riboja palyginti silpnai išvystyta apdirbamoji gamyba ir žinioms imlūs sektoriai. Dėl to Tauragės apskritis yra mažiau patraukli tiesioginėms užsienio investicijoms ir aukštos kvalifikacijos specialistams, galintiems prisidėti prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos“, – LRT.lt komentavo I. Gendroliūtė-Gerulienė.
Apibendrindama ekspertė antrino, jog Tauragės apskrities ekonomika turi aiškias augimo kryptis. Didžiausias potencialas siejamas su tradicinių sektorių modernizavimu – gamybos automatizavimu, skaitmenizacija, inovacijų diegimu bei aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimu.
„Šiuos procesus galėtų reikšmingai paspartinti naujos investicijos į apdirbamąją gamybą ir technologijų sektorius. Investicijų pritraukimas galėtų tapti vienu svarbiausių veiksnių, didinančių regiono produktyvumą, darbo užmokestį ir bendrą ekonominį konkurencingumą“, – dėstė I. Gendroliūtė-Gerulienė.
