Pavasarį Seime jau trečią kartą ketinama siūlyti keisti taros užstato sistemą. Taromatai priimtų konservuotų maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pakuotes. Vis dėlto kritikai sako, kad toks sistemos plėtimas brangiai atsieitų ne tik verslams, bet ir gyventojams.
Lietuvoje taros užstato sistema veikia jau 10 metų. Tačiau pavasarį Seime pasirodys siūlymas ją praplėsti. Nuo kitų metų sausio į taromatus būtų galima priduoti ir konservuoto maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pakuotes.
Kalbinti vilniečiai užstato sistemos plėtimo iniciatyvą vertina dvejopai.
„Manau, kad tai būtų paskatinimas rūšiuoti tiems, kurie nerūšiuoja šiuo metu“, – LRT TELEVIZIJAI sako gyventoja.
„Depozitą mes rūšiuojame. Dėl šitų kvapų visų aš abejoju, kad visiems tinka“, – kalba vyras.
„Reikėtų, nes prirenka, vyno butelių neima, tai [metama] į šiukšlių dėžę. Vis tiek tai yra tara. O kitus butelius tai galima į krūmus įmest“, – teigia pašnekovas.
Siūlymo autorius demokratas Tomas Tomilinas sako, jog taip atsikratytume balkonuose ir sandėliukuose sukauptų stiklainių, o iš pakelių ir miškų surinktume vis dar pasitaikančius alkoholio butelius.
„Šiandien stiklo pakuotės yra surenkamos neblogai, bet mes tą sritį, kurią jau gerai išvystėm, turime stiprinti. Mano didžiulis noras, kad mes turėtume daugiau daugkartinės taros“, – komentuoja Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys T. Tomilinas.
Tačiau pats politikas pripažįsta, kad įgyvendinti idėją nebūtų paprasta.
„Priešinasi dabartinės sistemos operatoriai ir tai yra suprantama. Jie susidurs su problema, nes taromatai nėra pritaikyti didesniam kiekiui stiklo, nes ir svoris didesnis“, – sako politikas.
Prekybos įmonių asociacijų vadovė siūlymą vertina skeptiškai. Sako, prekybos vietoje taip tvarkyti atliekas yra nehigieniška.
„Užstato sistema yra tokia efektyvi dėl to, kad jos dizainas, visa architektūra yra optimali. Ir ji nepaima viso stiklo. Jeigu pasižiūrėtume, kaip reglamentuojama ES, dabar nauja tvarka įsigalioja, turi visos šalys turėti užstato sistemą. Tai ten numatyta, kad stiklas nebūtinas“, – teigia Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Tyrimai rodo, jog taromatus pasiekia apie 90 procentų pakuočių. Tačiau Užstato sistemos administracijos vadovas tikslina, kad nė vienais metais stiklo pakuočių surinkimas nebuvo toks efektyvus. Sako, dabartinė rūšiavimo sistema yra veiksminga ir stiklo pakuotes perkėlus į taromatus ji gali sugriūti. Tam pritaria ir socialdemokratas Linas Jonauskas.
„Dabar stiklo atliekos dedamos į varpelius ir žmonės žino, rūšiuoja, deda ten stiklo tarą. Jeigu išimsim iš ten tuos butelius, tai žmonėms nebeliks ką ten dėti, tai dės kažkokius stiklų likučius, kvepalų buteliukus“, – teigia Seimo LSDP frakcijos narys Linas Jonauskas.
Užstato sistemos administracijos vadovas Gintaras Varnas aiškina, kad užstato sistemos plėtimas reikalautų didelių pokyčių, nes taros įvairovei dabartinė technika nėra pritaikyta.
„Nebetiktų taromatams skirtos patalpos parduotuvėse, nebetiktų taromatų nameliai, kurie stovi prie automobilių parkavimo aikštelių. Vien infrastruktūros plėtrai pakeisti, preliminariai skaičiuojant, reiktų 15–20 mln. eurų“, – kalba pašnekovas.
G. Varnas taip pat pabrėžia, kad neracionalu iš vienos veikiančios sistemos stiklo tarą perkelti į kitą, kai jos likimas yra toks pat.
„Vienkartinių stiklinių pakuočių, kurios surenkamos taromatais ar konteinerine sistema, likimas yra tas pats. Jos keliauja į stiklo fabrikus, ten išlydomos ir pagaminamos naujos stiklinės pakuotės“, – teigia Užstato sistemos administratoriaus vadovas.
Pasak kritikų, pakeitus užstato sistemą, gali sugriūti dabar veikianti konteinerių sistema. Joje nebeliktų antrinių žaliavų, kurios prisideda prie veiklos finansavimo. Gyventojams pabrangtų atliekų surinkimas ir rūšiavimas.
