Lietuvos bankas vardija, kad iki 2030 m. mokėjimų srityje didžiausią dėmesį skirs trims sritims. Viena jų – gerinti mokėjimo paslaugų prieinamumą. „Kiekvienas Lietuvos gyventojas turi galėti saugiai ir patogiai atsiskaityti (....), nepriklausomai nuo to, kur gyvena, ar mieste, ar kaime“, – sako Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos bankas iš viso nurodė iki 2030 m. skirsiantis dėmesį trims pagrindinėms kryptims mokėjimų srityje: paslaugų saugumui ir atsparumui didinti, paslaugų prieinamumui didinti ir inovacijoms skatinti.
G. Šimkaus teigimu, dar 2022 m. 100 naujų vietovių buvo įrengti nauji bankomatai. Tai leido daugiau nei 250 tūkst. šalies gyventojų greičiau ir patogiau pasiimti grynųjų pinigų.
2025 m. Lietuvos bankas dar kartą įvertino situaciją.
„Matome, kad tiek dėl infrastruktūros skirtumų, tiek dėl gyventojų poreikių skirtumų situacijos skirtingose savivaldybėse skiriasi. Vienur geriau, kitur prasčiau. Todėl turime taikyti individualizuotus sprendimus, kad situacija pagerėtų“, – sako G. Šimkus.
Jis pažymi, jog Lietuvos bankas sieks, kad regionuose būtų didesnis mokėjimo paslaugų fizinis prieinamumas.
Svarbu užtikrinti, kad mokėjimo paslaugos [regionuose] būtų užtikrinamos tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu būdu.
G. Šimkus
Apklausos rodo, kad per pastaruosius metus trečdalis gyventojų lankėsi bankų ar kredito unijų skyriuose. Iš jų trečdalis neturėjo galimybės gauti paslaugų nuotoliniu būdu.
„Didžioji dalis gyventojų sako, kad aptarnavimas gyvai yra priimtinesnis. Visa tai patvirtina, kad fizinis paslaugų prieinamumas reikšmingai gyventojų daliai išlieka svarbus. Todėl svarbu užtikrinti, kad mokėjimo paslaugos [regionuose] būtų užtikrinamos tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu būdu. Rinkos dalyviams akcentuojame fizinių aptarnavimo vietų poreikį“, – pažymi G. Šimkus.
Didžioji dalis gyventojų sako, kad aptarnavimas gyvai yra priimtinesnis. Visa tai patvirtina, kad fizinis paslaugų prieinamumas reikšmingai gyventojų daliai išlieka svarbus.
G. Šimkus
Paslaugų saugumas
Dar viena G. Šimkaus akcentuota sritis – paslaugų saugumo ir atsparumo didinimas.
Jis pažymėjo, kad nuo 2020 m. sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau kaip 11 kartų, o išviliotų lėšų suma – daugiau kaip 4 kartus.
Taip pat skaitykite
Lietuvos bankas praėjusią savaitę pateikė Vyriausybei Mokėjimo įstatymo ir Vartojimo kredito įstatymo projektus, kuriais stiprinama vartotojų apsauga, o mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiama daugiau priemonių ir atsakomybės kovojant su finansiniu sukčiavimu.
Be to, pažymima, kad Rusijos agresijos, kibernetinių atakų ir kitų grėsmių akivaizdoje auga būtinybė stiprinti infrastruktūros atsparumą kibernetinėms ir geopolitinėms grėsmėms ir mažinti priklausomybę nuo neeuropinių mokėjimų sprendimų.
Daugiau dėmesio inovacijoms
Trečioji kryptis, kurią Lietuvos bankas numato stiprinti iki 2030 m., yra inovacijos
G. Šimkus pažymi, kad Lietuvai stiprinant savo rinkos konkurencingumą ir integraciją su euro zonos šalimis svarbu siekti, kad prekybos ir paslaugų vietose atsirastų naujas europinis mokėjimų sprendimas, kuris užtikrintų konkurenciją su neeuropinėmis mokėjimo kortelėmis.
„Mūsų šalis yra viena pirmaujančių pagal momentinius mokėjimus, tačiau išnaudojame dar ne visas jų teikiamas galimybes. Tolesnei plėtrai galima pasitelkti bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA (angl. Single Euro Payments Area) prašymo sumokėti schemą arba alternatyvius sprendimus.
Tai leistų pasiūlyti naujų, patogesnių mokėjimo paslaugų gyventojams ir verslui, mokėjimo paslaugų teikėjams suteikiant daugiau galimybių teikti paslaugas euro zonos šalyse“, – sako G. Šimkus.
