Siekdamas mažinti finansinį sukčiavimą šalyje, Lietuvos bankas siūlo daugiau nei 20 įstatymo pakeitimų. Vienas jų – leisti gyventojams susigrąžinti finansinių sukčių pavogtas lėšas arba bankus priversti kompensuoti klientų patirtą žalą.
„Nepaisant sukčiavimo prevencijos, gyventojai ir verslas kasmet praranda milijonus eurų. Sukčiavimo mastai milžiniški“, – trečiadienį po pasitarimo Vyriausybėje teigė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- 2025 m. nustatyta per 15 tūkst. sukčiavimo atvejų, sukčiams atiduota apie 20 mln. eurų.
- Lietuvos bankas siūlo daugiau nei 20 įstatymo pakeitimų, kurie leistų sumažinti gyventojų ir verslo patiriamą žalą dėl sukčiavimo.
- Siūlomi būdai, kada gyventojas galėtų susigrąžinti sukčiams pervestus pinigus.
- Tam tikrais atvejais bankai privalėtų atlyginti kliento patirtus nuostolius dėl sukčiams pervestų pinigų.
Nepaisant sukčiavimo prevencijos, gyventojai ir verslas kasmet praranda milijonus eurų. Sukčiavimo mastai milžiniški.
I. Ruginienė
Susitikime su premjere dalyvavęs Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad bankas parengė daugiau nei 20 Mokėjimo ir vartojimo kredito įstatymo pakeitimų, kurie turėtų gyventojus ir verslą apsaugoti nuo sukčiavimo, sumažinti patiriamą žalą.
G. Šimkaus teigimu, siūlomos trys pagrindinės kryptys. Pirma – sustiprinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą ir tolygiau paskirstyti nuostolius. Antra – aiškiau apibrėžti mokėjimo operacijų autorizavimo kriterijus. Trečia – padidinti mokėjimo paslaugų teikėjų ir vartojimo kredito davėjų atsakomybę, suteikiant jiems daugiau priemonių ir įgaliojimų kovojant su sukčiavimu.
Būtų galima susigrąžinti prarastas lėšas
Vėliau G. Šimkus ir detaliau aptarė siūlomus pakeitimus. Vienas iš Lietuvos banko siūlomų pokyčių susijęs su mokėjimo operacijų patvirtinimu.
„Praktikoje kyla nemažai ginčų – kada gi mokėjimo operacija iš tiesų buvo patvirtinta. Įstatymų pakeitimuose aiškiai būtų nustatyta, kad mokėjimo operacija nelaikoma autorizuota, jei ją inicijavo ne pats klientas arba ji buvo atlikta be kliento sutikimo.
Taip bus aiškiau tiek vartotojams, tiek patiems finansų rinkos dalyviams. Ypač žinant, kad beveik pusė sukčiavimo atvejų (apie 7 500) yra susiję su klientų prisijungimo informacijos pavogimu ar autorizavimo duomenų išviliojimu“, – aiškino G. Šimkus.
Dar vienas siūlymas susijęs su galimybe susigrąžinti sukčiams pervestas lėšas.
„Jei į gavėjo sąskaitą pateko sukčiavimo būdu išviliotos lėšos, mokėjimo paslaugų teikėjas turi turėti galimybę jas nurašyti ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui“, – sakė G. Šimkus.
Jei į gavėjo sąskaitą pateko sukčiavimo būdu išviliotos lėšos, mokėjimo paslaugų teikėjas turi turėti galimybę jas nurašyti ir sugrąžinti nukentėjusiam klientui.
G. Šimkus
Be to, jei mokėjimo paslaugų teikėjui kiltų abejonė dėl galimo sukčiavimo, jis privalėtų sustabdyti tokią operaciją. „Mokėjimo nesustabdžiusiai įstaigai reikėtų atlyginti vartotojų nuostolius“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas.
Mokėjimo nesustabdžiusiai įstaigai reikėtų atlyginti vartotojų nuostolius.
G. Šimkus
Finansų įstaigos taip pat turėtų kompensuoti klientų patirtą žalią, jei pinigai būtų išvilioti sukčiui apsimetant finansinės įstaigos atstovais.
Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą finansinių paslaugų teikėjams nuolatos realiu laiku stebėti mokėjimo operacijas įstaigoje ir tokiu būdu sustiprinti sukčiavimo prevenciją.
Tikimasi, kad siūlomi įstatymų pakeitimai Seimui bus pateikti ir priimti jau šių metų pavasario sesijoje. Dalis pokyčių galėtų įsigalioti 2026 metų lapkritį.
Papildomi pakeitimai
Kita dalis siūlymų turėtų įsigalioti 2027 m. lapkritį. Tarp jų – mokėjimo pasaugų teikėjams turėtų būti nustatytas aiškus įpareigojimas keistis informacija ir duomenimis sukčiavimo prevencijos tikslais.
Papildomų galimybių sulauktų ir vartotojai. Jie galėtų nustatyti skirtingus limitus visiems atsiskaitymo būdams ir priemonėms. Mokėjimams telefonu, kortele, pavedimu ir t. t.
„Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad vartotojas pats galėtų pasirinkti geriausiai jo poreikius ir rizikos toleranciją atitinkantį saugumo lygį“, – teigė G. Šimkus.
Bankų asociacija siūlymus vertina palankiai
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė pažymėjo, kad Lietuvos banko pristatyti siūlymai daugiausiai yra nukreipti į vadinamąsias „phishing‘o“ atakas.
Tai tokia sukčiavimo forma, kai pasinaudojant nepageidaujamomis elektroninio pašto žinutėmis ar falsifikuotais internetiniais tinklalapiais, siekiama išgauti prisijungimo prie informacinių sistemų slaptažodžius bei kitus konfidencialius duomenis.
„Čia kovos su sukčiavimu efektyvumas jau dabar siekia net 83 proc.“, – teigė E. Čipkutė.
Vis dėlto, vertinant bendrai, LB pateikti siūlymai yra geri, sako bankų atstovė.
„Pavyzdžiui, pareiga keistis informacija tarp finansų įstaigų. Tokia sistema šiuo metu yra kuriama. Taip pat svarbi privaloma stebėsena realiu laiku visų mokėjimų, kad visos finansų įstaigos tai darytų. Beje, dauguma jau tą daro.
Taip pat svarbi galimybė leisti bankams iš sukčiaus sąskaitos paimti pinigus ir grąžinti juos žmogui. Kadangi šiandien, jei bankas mato, kad sukčius pavogė pinigus, jis negali jų paliesti. Reikia pereiti per visas teisines procedūras“, – siūlymus komentavo E. Čipkutė.
Išviliota apie 20 mln. eurų
Skaičiuojama, kad 2025 m. sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių bandė išvilioti 58,8 mln. eurų, o sėkmingai išviliojo apie 20 mln. Užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys.
Iš viso pradėta apie 4,5 tūkst. ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo.
2024 m. sukčiai iš lietuvių bandė išvilioti 35 mln. eurų. Iš jų jiems pavyko pasisavinti 20 mln. eurų. 2023 m. išviliota suma siekė 12,3 mln. eurų, o 2022 m. – 11,8 mln. eurų.
Populiariausiu pinigų išviliojimo būdu išlieka telefoninis sukčiavimas, taip pat dažnai pasitelkiamos suklastotos bankų ir įvairių institucijų svetainės, imituojamas investavimas.
