Vyriausybei planuojant siūlyti papildomai apmokestinti gaminančius vartotojus, taip kompensuojant nepriklausomų tiekėjų nuostolius, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad dėl to savarankiškai elektrą gaminančių gyventojų kaštai smarkiai nedidės.
Vyriausybės siūlymu, gaminantiems vartotojams turėtų būti taikoma papildoma mokesčio dedamoji už kiekvieną į tinklą atiduotą elektros kilovatvalandę (kWh) – šis dydis siektų iki 0,01 euro (be PVM), galėtų būti ir mažesnis, priklausomai nuo galutinių duomenų dėl gaminančių vartotojų rinkai sukuriamų kaštų.
Tokiu būdu planuojama išlaikyti esamą dvipusės apskaitos sistemą gaminantiems vartotojams (angl. „net-metering“), neįvedant grynojo atsiskaitymo (angl. „net-billing“) modelio.
„Pakeitimai tikrai neturės esminės neigiamos įtakos gaminantiems vartotojams, mes kartu su VERT (Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos – ELTA) analitikais esame paskaičiavę, kad įtaka gaminantiems vartotojams bus minimali“, – pirmadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje sakė ministras.
„Tas vadinamasis „pasaugojimo mokestis“ galėtų didėti maždaug 0,7 cento už vieną kilovatvalandę – tai tikrai nėra didelis skaičius, bet jis leistų užtikrinti esamą dvipusės apskaitos sistemą“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministro teigimu, nauju modeliu siekiama subalansuotos plėtros tarp visų rinkos dalyvių – gaminančių vartotojų, elektrą rinkoje perkančių gyventojų ir į monių bei nepriklausomų tiekėjų.
Anot jo, kalbas apie planuojamus gaminančių vartotojų pokyčius skatino tai, kad Lenkijoje toks modelis jau galioja, be to, grynasis atsiskaitymas po kelių metų Lietuvoje jau bus taikomas juridiniams asmenims.
„Norisi rasti tvarų sprendimą, kuris nedarant radikalių, neigiamų pokyčių rinkoje užtikrintų tvarią gaminančių varototojų plėtrą, būtent dėl to daromi šitie pakeitimai“, – aiškino ministras.
Ž. Vaičiūno teigimu, dabar nepriklausomi tiekėjai dėl gaminančių vartotojų patiriamus kaštus įskaičiuoja į abonentinį tarifą, kuris numatytas visuose elektros tiekimo planuose, todėl nauja tvarka mažintų sąskaitas gyventojams.
„Šitas įstatymas leistų užtikrinti, kad nebūtų objektyvių priežasčių šiems mokesčiams kelti, kaip tai bus daroma, (…) siūlytume netgi numatyti abonentinio mokesčio monitoringo funkciją, kurią atliktų VERT, tai būtų kontrolės instrumentas“, – pridūrė ministras.
VERT skaičiavimu, per 2024 metus dėl galiojančio „net-metering“ modelio nepriklausomi tiekėjai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių, o gaminančių vartotojų sistemai sukurtos naudos siekė tik 11 mln. eurų.
Ministras: esant prastoms sąlygoms, „Igničio“ jūros vėjo parkui būtų siekiama valstybės pagalbos
Anot jo, tokiu atveju dėl paramos mechanizmo per kelis mėnesius būtų kreipiamasi į Europos Komisiją (EK) – siekiant, kad projektas nestotų.
„Ignitis grupė“ vėliausiai iki birželio pabaigos turi pateikti ataskaitą apie tai, kaip bendrovė įgyvendina Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl statomo jūros vėjo elektrinių parko.
„Laukiame „Igničio“ vertinimo, jų projekto įgyvendinimo galimybių, kiek tai įmanoma komercinėmis sąlygomis. Jei („Igničio“ – BNS) ataskaitoje bus pateikta informacija, kad komercinės sąlygos yra neįmanomos ir tie rinkos veiksniai, kurie yra šiuo metu, nepakankami, kad projektas būtų įgyvendintas, iškart – tai kelių mėnesių klausimas – būsime pasirengę peržiūrėti valstybės pagalbos taisykles ir suderinus su EK užtikrinti, kad projektas vyktų“, – pirmadienį susitikime su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija sakė Ž. Vaičiūnas.
„Kitaip tariant – ar jis vyktų įgyvendinamas kaip „Igničio“ komercinis projektas, kaip buvo planuota nuo pradžių, jei bus tam sąlygos. (...) Jei jų nėra, turime užtikrinti planą B, valstybės pagalbą šiam projektui“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, sunkumų vystant pirmąjį maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinio vėjo jėgainių parką patirianti „Ignitis grupė“ turi atsiskaityti, kaip jai sekasi įgyvendinti Valstybės kontrolės pastabas bei įrodyti, kad projektas nebus nuostolingas.
Anot ministro, konkreti parama šiam projektui galėtų būti numatyta 2028–2034 metų ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje, tačiau paramos derinimas neturėtų įtakos jėgainių plėtros grafikui.
„Tai tikrai nereikštų projekto stabdymo, nes operaciškai ta parama bus reikalinga, kai jau veiks jūrinio vėjo parkas, nekalbu apie paruošiamuosius darbus“, – sakė ministras.
Ž. Vaičiūnas anksčiau ne kartą yra pabrėžęs, kad bent vienas iš dviejų planuojamų 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parkų Lietuvai yra būtinas, tačiau pirmiausia skelbti konkursą statyti jėgaines rinkos sąlygomis be valstybės paramos buvo klaida.
Interviu BNS ministras yra sakęs, jog apskritai pasaulyje tokie projektai be valstybės pagalbos arba rizikos valdymo mechanizmų yra „labiau išimtis nei taisyklė“.
Valstybės kontrolė pernai rudenį paskelbė, kad „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas komercinis vėjo parko Baltijos jūroje projektas dėl pokyčių rinkoje nuo 2023 metų pabrango 27 proc., o jo planuojama grąža smuko 40 procentų.
„Ignitis grupė“ pernai pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą jūrinį vėjo parką.
Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.
Pasak Ž. Vaičiūno, jūrinio vėjo jėgainės Lietuvoje gamybą galėtų pradėti anksčiausiai 2032–2033 metais.
