Naujasis „Samsung“ vadovas Baltijos šalims Seung Jin'as kelia sau ambicingą tikslą: tapti ne tik lyderiu aukštos klasės segmente, bet ir mylimiausiu prekių ženklu regione.
Beveik 25 metus „Samsung“ dirbantis vienas iš vadovų interviu LRT.lt pasakoja, kokia ateities technologija jį labiausiai žavi ir ar dirbtinis intelektas (DI) pakeis jo darbo vietą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Baltijos regiono iššūkiai: geopolitinė situacija ir aukštos energetikos kainos
- Elektroninė prekyba stiprės, tačiau fizinės parduotuvės neišnyks – jos bus reikalingos klientams patirti ir išbandyti įrenginius
- Naujojo vadovo tikslas: tapti mylimiausiu prekės ženklu rinkoje bei populiauriausiu tarp aukštos klasės produktų
– Nemažai metų „Samsung“ bendrovėje dirbote programinės įrangos kūrėju. Kodėl kažkuriuo gyvenimo etapu nusprendėte iš inžinieriaus tapti vadovu? Pajuokausiu, galbūt pabūgote, kad dirbtinis intelektas pakeis jus?
– Per laikotarpį, kada buvau inžinierius, išmokau daug dalykų, pavyzdžiui, kurti programinę įrangą ir t. t. Tačiau tuo pat metu bėgant laikui išmokau ir spręsti problemas, analizuoti duomenis. Galiausiai įmonė suteikė man galimybę pakeisti karjeros kryptį – iš inžinieriaus tapau verslo vadovu.
„Samsung“ bendrovėje rotacija yra normali praktika. Nėra neįprasta inžinierius nukreipti dirbti į kitas sritis
Visgi svarbu pažymėti, kad „Samsung“ bendrovėje rotacija yra normali praktika. Nėra neįprasta inžinierius nukreipti dirbti į kitas sritis. Mūsų visos grupės vadovas taip pat yra inžinierius. Tiesiog inžinieriai turi kitokį mąstymo būdą, kuris padeda ir verslo vadyboje.
– Ar tiesa, kad „Samsung“ padalinio vadovu gali tapti tik korėjietis?
– Taip, tiesa. Tačiau ne visada. Tarkime, JAV jie samdo ir vietinius žmones.
– Be to, teko girdėti, kad „Samsung“ vadovų susitikimai vykdomi tik korėjiečių kalba, norint išvengti duomenų nutekėjimo.
– Ir taip, ir ne. Taip, mes komunikuojame korėjiečių kalba, tačiau nereikia pamiršti, kad esame globalus prekių ženklas, todėl daug kur pasitarimai vyksta ir anglų kalba.
– Kadangi esate „Samsung“ Baltijos šalių vadovas, kokius iššūkius ir galimybes matote regione?
– Pradėčiau nuo iššūkių, juos jūs žinote geriau nei aš. Baltijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, turime tam tikrų geopolitinių iššūkių. Turime tam tikrų iššūkių ir dėl energetikos kainų.
Tačiau yra ir galimybių. Baltijos rinka ypatinga. Baltijos žmonių mąstymo būdas labai kokybiškas, žmonės čia tikrai pažengę. Pastebime, kad žmonės nesunkiai priima technologinius pokyčius. Tai yra galimybė.
Pastebime, kad žmonės čia nesunkiai priima technologinius pokyčius. Tai yra galimybė
Be to, sakyčiau, kad Lietuvos rinka yra aukščiausios klasės segmento. Tai sutampa su „Samsung“ strategija. Įmonės vadovybė mane čia tam ir paskyrė, kad galėčiau tai vystyti vis labiau.
– Baltijos šalyse veikiančios fizinės parduotuvės nepriklauso „Samsung“, jos valdomos franšizės pagrindu. Visgi, kalbant apie jūsų planus Baltijos šalims, ar planuojate fizinių prekybos vietų plėtrą, o gal priešingai – susitraukimą?
– Rinka juda į virtualią prekybą. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų fizinės parduotuvės dings. Nors vartotojų akyse elektroninė prekyba suteikia tam tikrą efektyvumą ir skaidrumą, vartotojai taip pat nori patirties. Ateityje virtuali prekyba tik dar labiau stiprės, tačiau fizinės parduotuvės neišnyks, nes žmonės norės gyvai pamatyti įrenginius.
Rinka juda į virtualią prekybą. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų fizinės parduotuvės dings.
Ateityje, įmonės, kurios gebės suderinti virtualią ir fizinę prekybą, bus nugalėtojos.
– Kaip manote, per ateinančius penkerius metus Baltijos šalyse turėsime daugiau ar mažiau „Samsung“ fizinių parduotuvių?
– Turime keletą patirtinių parduotuvių. Išlaikysime jų skaičių, nes norime, kad klientai turėtų galimybę išbandyti produktus. Tačiau taip pat stiprinsime internetinę prekybą.
– Kokius tikslus, kaip vadovas, sau keliate?
– Visų pirma noriu suprasti mūsų vartotojus. Pastebiu, kad jie geba nesunkiai prisitaikyti prie technologijų. Jie labai praktiški. Dar vienas aspektas – Baltijos šalių klientai ieško vientisos patirties per visus pardavimo ir komunikacijos kanalus. Taigi vienas mano tikslų – sukurti kuo paprastesnę aptarnavimo patirtį klientams.
Taip pat noriu sukurti vieningą „Samsung“ patirtį mūsų vartotojams. Tai reiškia, kad šiuo metu turime beveik 1,3 milijono įdiegtų mobiliųjų įrenginių vartotojų bazę, apie 400 tūkst. televizorių vartotojų bazę. Turime didelę bazę ne tik mobiliųjų, bet ir kitų įrenginių. Todėl turime užtikrinti sklandžią, vientisą patirtį mūsų vartotojams.
Visgi mano pagrindinis tikslas – tapti pasirinkimu numeris vienas aukštos klasės segmente ir mylimiausiu prekių ženklu rinkoje.
Pagrindinis tikslas – tapti pasirinkimu numeris vienas aukštos klasės segmente ir mylimiausiu prekių ženklu rinkoje.
– Manote, kad jūsų atstovaujamas prekės ženklas dar nėra toks?
– Kai kuriose prekių kategorijose mes esame numeris vienas, tai TV, šaldytuvų, išmaniųjų laikrodžių rinka. Tiek Baltijos šalyse, tiek ir kitose rinkose.
– Koks pagrindinis įrenginys jums ateina į galvą, kada išgirstate žodį „Samsung“?
– Turbūt telefonas.
– Galbūt atsimenate, koks buvo jūsų pirmasis telefonas?
– Tiksliai neatsimenu. Dar iki įsidarbindamas „Samsung“ turėjau šio prekės ženklo telefonų, bet tai nebuvo išmanieji įrenginiai.
– Naujausi mobilieji telefonai turi įdiegtas dirbtinio intelekto funkcijas. Kaip tai keičia vartotojo patirtį?
– Iki šiol telefonas buvo tiesiog įrenginys. Telefonuose įdiegus dirbtinį intelektą, jie tampa įrenginiais, kurie gali suprasti žmogų, jo elgseną. Kai kurie telefonai jau gali suprasti, koks bus jūsų kitas žingsnis. Pavyzdžiui, telefonas, matydamas jūsų užimtumą, galės suplanuoti atostogas, pasiūlyti konkrečią datą, kada būsite laisvas.
– Minėjote, kad vienas jūsų tikslų – suprasti Baltijos šalių klientus. Ar pastebite skirtumą tarp Azijos šalių gyventojų, kurie naudoja mobiliuosius telefonus, ir, tarkime, Baltijos šalių gyventojų?
– Baltijos šalyse technologinis raštingumas yra gana aukštas. Pastebiu, kad lietuviai nori turėti funkcijas telefone, kurios yra pritaikomos kasdieniame gyvenime. Kada prie to priprantama, pasiekiamas aukštas prisirišimo lygis. Tačiau priprasti užtrunka. Azijoje viskas vyksta greičiau.
– Lietuvoje vis dažniau vyksta diskusijos, kiek laiko turėtume dirbti: pareiti prie keturių darbo dienų modelio, o gal atsigręžti į Silicio slėnio praktiką, kada dirbama nuo 9 iki 21 val., šešias dienas per savaitę. Koks jūsų požiūris, kiek laiko turėtų dirbti žmogus? Beje, prieš dvejus metus dėl prastų finansinių rezultatų „Samsung“ taip pat ragino savo aukšto lygio vadovus dirbti šešias dienas per savaitę.
– Puikiai prisimenu tą sprendimą. Visgi mūsų vadovas ragino dirbti šeštadieniais tik tokiu atveju, jei tai buvo būtina. Ši praktika, kada dirbama ir šeštadieniais, galioja aukščiausio lygio vadovams. Kiti darbuotojai dirba penkias dienas per savaitę.
Kalbant apie tai, kiek laiko reikėtų dirbti, aš manau, kad reikia atsižvelgti į tvarius rezultatus. Jei tokius turime, tai visiškai nesvarbu, kiek laiko bus dirbama. Žinoma, jei kalbėtume apie keturių darbo dienų savaitę, nemanau, kad būtų galima turėti tvarų augimą.
– Išmanieji įrenginiai, kuriuos naudojame, telefonai, laikrodžiai, žiedai, apie mus surenka daug asmeninės informacijos. Koks yra „Samsung“ požiūris į duomenų apsaugą?
– Manau, turime vieną saugiausių platformų savo vartotojams. Asmeniniai duomenys yra labai svarbūs ir dalijimasis jais nėra toleruojamas.
– Galime matyti, kaip verslas vis labiau integruoja dirbtinio intelekto sprendimus. Dėl to dalis darbuotojų yra atleidžiami. Pavyzdžiui, „Amazon“ dėl įdiegtų dirbtinio intelekto sprendimų atleido tūkstančius darbuotojų. Kaip manote, kokių galimybių ir iššūkių dirbtinis intelektas kels ateityje?
– Nemanau, kad panaikins žmogaus svarbą. Tačiau žmonių vaidmuo darbe bus kitoks. Mes turėsime daugiau dėmesio skirti kūrybiškumui ir tvarumui. Taip, neišvengiamai kai kuriose srityse dirbtinis intelektas pakeis žmogų, tačiau tikrai ne visur.
Nemanau, kad panaikins žmogaus svarbą. Tačiau žmonių vaidmuo darbe bus kitoks. Mes turėsime daugiau dėmesio skirti kūrybiškumui ir tvarumui.
– Kalbant apie ateitį, kokia technologija, kurią šiuo metu vysto „Samsung“ arba kitos bendrovės, jums kelia didžiausią įspūdį?
– Turbūt tai bus tam tikri dirbtinio intelekto sprendimai. Be to, galimybė sujungti daug įrenginių į vieną dirbtinio intelekto tinklą.
– Ar jūs pats naudojate dirbtinį intelektą? Jei taip, kokioms funkcijoms atlikti?
– Kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, kol kas gyvenu vienas, šeima dar neatvyko, tad einu apsipirkti vienas. Problema, kad parduotuvėse visiškai nesuprantu, kas rašoma etiketėse. Todėl naudoju dirbtinio intelekto įrankius versdamas produktų pavadinimus.
– Ar manote, kad dirbtinis intelektas vieną dieną darbe pakeis jus?
– Tikiuosi, kad ne. Tačiau dar kartą noriu pažymėti, kad dirbtinis intelektas nepanaikina žmogaus vystymosi ir tobulėjimo. Žmonės turi kontroliuoti dirbtinį intelektą. Todėl turime daugiau dėmesio skirti kūrybai, atsakomybėms.
