Mintimis jau besisukant ant olimpinio ledo, atvykus į oro uostą teko išgirsti liūdną žinią – vietų lėktuve nebėra, galima čiuožti namo. Skrendančiųjų teisių gynėjas aiškina, kaip elgtis tokiose situacijose.
Penktadienio, vasario 13 d., vakarą Indrė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) jau gyveno olimpine dvasia – jos laukė skrydis į Milaną, o ten – kelionė į dailiojo čiuožimo varžybas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Indrė nebuvo įleista į perpildytą „Wizz Air“ skrydį iš Vilniaus į Milaną, nors buvo užsiregistravusi.
- Iš viso į skrydį neįleisti 6 keleiviai.
- Oro linijos teigia, kad parduoti daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuve, yra įprasta praktika siekiant užpildyti vietas neatvykus daliai keleivių.
- Ekspertas pateikia keletą patarimų, kaip būtų galima išvengti tokių situacijų ir ką daryti į jas patekus.
„Dieną prieš skrydį internete užsiregistravau į skrydį. Registruodamasi dar pažymėjau, kad nesutinku su jokiais bilietų keitimais ir kompensacija. Ten lyg ir buvo toks pasirinkimas, kad jei lėktuve nėra pakankamai vietų, sutinki neskristi ir gauni kompensaciją“, – LRT.lt pasakojo Indrė.
Penktadienio vakarą Indrė atvyko į Vilniaus oro uostą, o jos galvoje jau sukosi trigubi akseliai. Deja, viltis pamatyti geriausius pasaulyje ledo čiuožėjus išgaravo kaip Illiai Malininui aukso medalis. Priėjusi prie laipinimo vartų moteris sužinojo, kad į lėktuvą įleista nebus.
„Prieš lipdama į lėktuvą skenuoju bilietą, tik staiga raudona spalva, aparatas supypsėjo. Priėjo asmuo, kuris dirbo prie įlaipinimo, pasakė, kad teks palaukti ir pažiūrėti, ar bus vietų, kadangi lėktuvas yra perpildytas (angl. overbooked).
Prieš lipdama į lėktuvą skenuoju bilietą, tik staiga raudona spalva, aparatas supypsėjo. Priėjo asmuo, kuris dirbo prie įlaipinimo, pasakė, kad teks palaukti.
Indrė
Iš viso į lėktuvą buvo neįleisti šeši žmonės. Kilo toks nedidelis sąmyšis. Tada atėjo stiuardesė, sako, kad liko lėktuve dvi vietos. Mes visi pripuolėm, kurį čia atrinks iš mūsų. Tada galiausiai jie pasitarė ir pasakė, kad nebėra dviejų vietų, neva yra sulūžusios sėdynės. Dar bandžiau sakyti, kad man tinka, galiu ir ant sulūžusios skristi, bet jie aiškino, kad taip negalima. Galiausiai šeši žmonės liko ant ledo“, – nuoskaudos neslėpė Indrė.
Ji teigė, kad buvo galima į Milaną skirsti per Rygą, tačiau Rygos oro uoste skrydžio būtų reikėję laukti 17 valandų, tad tokios minties atsisakyta.
„Jaučiausi tikrai blogai. Buvau įsigijusi tikrai brangius bilietus į olimpiadą, viešbutį. Viskas nuplaukė. Man tik pasakė, kad kompensuos skrydžio bilieto kainą ir dar duos 400 eurų. Tačiau mano patirtos išlaidos už olimpiados bilietus ir viešbutį buvo tikrai didesnės nei kompensacija, kurią gausiu“, – pažymėjo Indrė.
Jaučiausi tikrai blogai. Buvau įsigijusi tikrai brangius bilietus į olimpiadą, viešbutį. Viskas nuplaukė.
Indrė
„Šlykščiausia, kad atvažiuoji, švaistai laiką, lauki iki galo ir vis tiek neįleidžia į lėktuvą. Tikrai pikta, „Wizz Air“ reguliariai skraidau kone du kartus per savaitę ir dabar šitaip“, – pridūrė ji.
„Wizz Air“ paaiškino, kodėl taip nutiko
Kaip pažymima „Wizz Air“ atsiųstame komentare LRT.lt, bendrovė, laikydamasi įprastos aviacijos pramonės praktikos ir taikytinų vartotojų apsaugos teisės aktų, į kai kuriuos populiariausius maršrutus parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuve.
„Taip siekiama užtikrinti, kad kuo daugiau keleivių galėtų keliauti, o vietos neliktų tuščios dėl neatvykusių asmenų“, – informuoja „Wizz Air“.
Taip siekiama užtikrinti, kad kuo daugiau keleivių galėtų keliauti, o vietos neliktų tuščios dėl neatvykusių asmenų.
„Wizz Air“
Pažymima, kad mažai tikėtinu atveju, jei visi keleiviai užsiregistruoja skrydžiui, savanoriams siūlomos paskatos vykti vėlesniu reisu, o paskutiniai užsiregistravę keleiviai perregistruojami į artimiausią galimą skrydį ir jiems išmokama kompensacija pagal keleivių teises reglamentuojančius teisės aktus.
„Vadovaujantis ES reglamentu Nr. 261/2004, visiems keleiviams, kuriems atsisakoma leisti įlaipinti, priklauso standartinė kompensacija, prireikus – apgyvendinimas viešbutyje bei nemokama pagalba perregistruojant į artimiausią galimą skrydį.
„Wizz Air“ išlieka įsipareigojusi užtikrinti skaidrumą savo klientams ir pasirūpinti, kad visi keleiviai gautų jiems priklausančią pagalbą bei priežiūrą“, – rašoma skrydžių bendrovės komentare.
Patarimai, galintys padėti apsisaugoti
Bendrovės „Oro skundo“ įkūrėjas ir oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus pasakoja, statistiškai dalis keleivių dėl įvairiausių priežasčių neatvyksta į skrydį, todėl skrydžių bendrovės dažnai parduoda daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuve, ypač per kelionių piką.
Panašu, kad į vieną iš kelionių pikų, vykstant Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms, pateko ir Indrė.
Tokia praktika, B. Rimkaus teigimu, gadina keleivių planus ir sukelia skaudžių finansinių pasekmių.
„Keleiviai patiria daug streso ir oro linijos dažnai nepasiūlo kito skrydžio artimiausiu metu. O keleiviai dažnai praranda automobilių, nakvynių ir kitas rezervacijas, nespėja į koncertus ar ilgai planuotus verslo susitikimus“, – įvairias istorijas mini B. Rimkus.
Anot jo, yra keli patarimai, galintys padėti sumažinti riziką.
„Įsiregistruoti į skrydį kuo anksčiau, atvykti prie įlaipinimo vartų anksčiau ir stengtis būti ne eilės pabaigoje. Oro linijos, be abejo, labai skatintų papildomai susimokėti už konkrečią vietą lėktuve, tačiau net ir tai gali neapsaugoti“, – sako B. Rimkus.
Pasielgę ne taip, galite prarasti kompensaciją
Jei oro linijos atsisakė įlaipinti keleivį į skrydį dėl to, kad lėktuvas perpildytas, ar dėl kitų operacinių priežasčių, keleiviui priklauso kompensacija.
Taip pat keleiviai gali prašyti alternatyvaus skrydžio artimiausiu įmanomu metu arba sau patogiu metu.
„Jei alternatyvaus skrydžio reikia laukti, oro linijoms tenka pareiga pasirūpinti keleivių maistu, gėrimais bei nakvyne, jei skrydžio reikia laukti per naktį. Dažnai žemų kainų oro linijos pirmiausia siūlys susigrąžinti pinigus už bilietus, tačiau keleiviams labai rekomenduojame įvertinti ir, jei reikia tęsti kelionę, dažniausiai nerekomenduojame naudotis šia teise. Pinigų už bilietus susigrąžinimas yra viena iš alternatyvių teisių. Pasinaudoję ja, keleiviai nebegali reikalauti alternatyvaus skrydžio kaip įmanoma greičiau arba sau patogiu metu“, – įspėja B. Rimkus.
Jei skrydis sutriko dėl priežasčių, kurias oro linijos galėjo kontroliuoti, už skrydžius iki 1 500 km priklauso 250 eurų kompensacija, už ES vidaus skrydžius nuo 1 500 km – 400 eurų, už skrydžius nuo 3 500 km – 600 eurų.
Oro linijoms taip pat gali tekti pareiga pasirūpinti keleiviais: suteikti maisto ir gėrimo kuponų proporcingai laukimo laikui, suteikti viešbutį, jei laukiant naujo skrydžio reikia nakvoti, pasirūpinti transportu iš oro uosto į viešbutį ir atgal į oro uostą, suteikti du nemokamus skambučius ar galimybę išsiųsti el. laiškus.
„Patariame atsidūrusiems tokioje situacijoje dokumentuoti incidentą ir prašyti raštiško patvirtinimo apie neįlaipinimą. Išsisaugokite įrodymus, kad prie įlaipinimo vartų atvykote laiku. Jei planuojate tęsti kelionę, prašykite oro linijų darbuotojų alternatyvaus skrydžio artimiausiu įmanomu metu“, – sako B. Rimkus.
Keleivių teisės
Jei oro linijos nepasiūlo skrydžio artimiausiu metu (pavyzdžiui, siūlo tik po savaitės), keleiviai turi teisę:
• reikalauti, kad oro linijos surastų alternatyvą, prireikus – ir su kitomis oro linijomis;
• jei oro linijos atsisako ar delsia, keleivis gali pats nusipirkti bilietą su kitomis oro linijomis ir prašyti kompensuoti patirtas išlaidas;
• svarbu – oro linijos privalo įrodyti, kad pasiūlė pakeitimą „artimiausiu metu“ panašiomis kelionės sąlygomis. Jei to nepadarė, privalo kompensuoti keleivio patirtas išlaidas už alternatyvų bilietą.
B. Rimkus taip pat primena, kad jei keleivius į lėktuvą atsisakoma įlaipinti dėl pagrįstų priežasčių, pavyzdžiui, sveikatos, saugumo, saugos problemų ar netinkamų kelionės dokumentų, kompensacijos nepriklauso.
