Vidutinis kelionių krepšelis brangsta kasmet – pernai siekė apie 900 eurų. Turizmo sektoriaus atstovai teigia, kad brangstantis poilsis svetur, lietuvių noro keliauti nemažina, atvirkščiai, už kokybišką poilsį tautiečiai noriai moka daugiau. Finansų ekspertė kalbėjo, kad nebūtinosioms išlaidoms skiriamos lėšos kasmet auga – tai byloja apie gerėjantį šalies gyvenimo lygį.
Statistikos duomenimis, vidutinis kelionių krepšelis pernai brango, fiksuotas maždaug 10 proc. bendros sumos augimas.
„Vidutinė kelionės kaina yra apie 900 eurų – brango apie 10 proc. Žiūrint į europinį kontekstą, gana nedaug. Tai greičiausiai lėmė didelė konkurencija“, – tokius duomenis neseniai pateikė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
Tiesa, kalbėdama su portalu LRT.lt ekspertė pabrėžė, kad tai vidutinės kelionės išlaidos už savaitės trukmės kelionę. Tai nereiškia, kad absoliučiai visi moka tokias sumas, jas lemia daugybė faktorių, pavyzdžiui, keliavimo laikotarpis, kelionės trukmė, kryptis, brangiau moka ir tie, kurie laukia paskutinės minutės.
Panašiomis mintimis dalijosi ir kiti kalbinti turizmo verslo atstovai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Vidutinė kelionės kaina pernai siekė apie 900 eurų ir brango apie 10 proc.
- Pasak kelionių organizatorių, kelionių kainų brangimą lemia brangstančios paslaugos, taip pat ir augantys keliautojų lūkesčiai.
- Nors vidutinė kelionės kaina yra aukšta, kokybišką savaitės trukmės kelionę galima įsigyti už 600–650 eurų.
- Jūratė Cvilikienė teigė, jog lietuvių galimybės leisti sau daugiau nebūtinųjų išlaidų, tokių kaip kelionės, rodo gerėjantį gyvenimo lygį, tačiau svarbu išlaikyti finansinį balansą ir pasirūpinti santaupomis nenumatytiems atvejams.
„Visuomet pamatęs vidurkį, už kiek keliautojai įsigyja keliones, išsigąstu ir nustembu. Daugybę kelionių galima susiorganizuoti ir už 300–500 eurų. Matyt, prisideda ir tie, kurie gali skirti daugiau, kurie nori prabangesnių, ilgesnių, tolimesnių atostogų, dėl to krepšelio kaina ir iškyla. Be to, nemažai žmonių keliauja pačiame sezono įkarštyje, tai yra liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai kelionių kainos yra aukštos“, – aiškino kelionių agentūros „Makalius“ vadovas Rimvydas Širvinskas-Makalius.
Pasak pašnekovo, dažniausiai kelionių užklausose lietuvių planuojamas skirti biudžetas atostogoms yra kiek mažesnis ir siekia apie 600–650 eurų.
Kelionių ekspertai pripažįsta, kad panašus kelionių išlaidų pokytis stebimas kiekvienais metais. Tiesa, norinčiųjų išvykti ilsėtis svetur, panašu, tokios tendencijos neatbaido.
„Lietuvos oro uostų statistika rodo 8–12 proc. augimą. Nė viena statistika, kuria galime remtis, nerodo, kad keliautojų mažėja“, – kalbėjo Ž. Gavelienė.
Nori prabangos ir neatrastų kraštų
Turizmo sektoriaus specialistų teigimu, kelionių krepšelio kainų augimą lemia brangstančios paslaugos.
Kelionių agentūros „Airguru“ vadovė Eglės Grašytė kalbėjo, kad bene labiausiai brangsta skrydžių bilietai.
„Oro bendrovės jaučia didelę paklausą, kai kuriuos reisus sudėtinga gauti. Nemažą dalį paketo sudaro būtent oro bendrovių bilieto kaina“, – išskyrė pašnekovė.
Visgi prie augančių išlaidų prisideda ne tik brangstantys paslaugų įkainiai, bet ir augantys keliautojų lūkesčiai.
E. Grašytė teigė, kad lietuviai ir kitų Baltijos šalių gyventojai garsėja kaip kokybę itin mėgstantys ir už ją norintys mokėti turistai.
„Norima daugiau kokybės, pasirenkamas aukštesnės klasės viešbutis, norima ilgesnių atostogų“, – teigė kelionių agentūros vadovė.
R. Širvinskas-Makalius taip pat išskyrė, kad prie brangstančio vidutinio krepšelio prisideda ir noras pažinti neatrastus kraštus.
„Lietuviai yra keliaujanti tauta, kiekvienais metais kur nors vis nukeliaujame, norime naujų patirčių ir įspūdžių. Kiekvienais metais nuolat tolsta ir kelionių kryptys – svajojantiesiems išvykti už Europos ribų, reikia toliau skristi, vadinasi, ir kelionės biudžetas turi būti didesnis“, – priežastis vardijo R. Širvinskas-Makalius.
Kokybiškai pailsėti galima už 600 eurų
Pasak E. Grašytės, kokybiškoms savaitės trukmės atostogoms reikėtų suplanuoti skirti apie 700 eurų.
„Į šią sumą įeina tiesioginis skrydis į abi puses, pervežimas oro uostas–viešbutis–oro uostas, apgyvendinimas ir maitinimas, kurį sudaro bent pusryčiai, tačiau dažnai įeina ir pusryčiai, ir vakarienė arba net viskas įskaičiuota“, – kalbėjo kelionių agentūros vadovė.
Tiesa, jei keliautojas tikisi apsistoti prabangesniame viešbutyje ar nori įsigyti paketą, kuriame viskas įskaičiuota, kaina gali siekti ir apie 900–1 000 eurų asmeniui.
Kiek trumpesnėms, 3–4 naktų atostogoms, į kurias įskaičiuoti skrydžių bilietai, pervežimas oro uostas–viešbutis–oro uostas bei nakvynė su minimaliu maitinimu, reikėtų skirti apie 350 eurų.
Panašias sumas įvardijo ir R. Širvinskas-Makalius.
„Vidutinė suma, kurią žmonės išleis šiemet, greičiausiai bus apie 800–900 eurų. Visgi paprastą, bet kokybišką savaitės trukmės kelionę galima įsigyti už 600–650 eurų, ekonomišką poilsį galima įsigyti ir už 400 eurų“, – kainas įvardijo ekspertas.
Jis išskyrė, kad bene didžiausias augimas pastebimas lietuvių itin pamėgtoje Turkijoje, kur smarkiai išaugo viešbučių kainos.
Gyvenimo lygis gerėja
Pasak finansų ekspertų, statistika rodo, kad kiekvienais metais lietuviai sau gali leisti vis daugiau nebūtinųjų išlaidų –tai byloja apie gerėjantį gyvenimo lygį šalyje.
„Tai yra ir kelionės, ir pramogos, ir įvairūs pirkiniai. Keliaujančiųjų, atostogaujančiųjų užsienyje skaičius nuolat didėja, augimas ypač paspartėjo po pandemijos. Turbūt labai įprasta per moksleivių atostogas vykti ilsėtis, klausimas tik, kur vykti“, – portalui LRT.lt teigė banko „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Visgi ekspertė atkreipė dėmesį į kitą bėdą – nors kasmet galime sau leisti vis daugiau, toli gražu ne visi lietuviai yra pasirūpinę savo finansiniu saugumu, jei ištiktų bėda.
„Niekada Lietuvoje indėliuose nėra tiek sukaupto turto, kiek jo yra dabar. Galėtume džiaugtis, kad lietuviai taupo, tačiau tas turtas pasiskirstęs labai netolygiai. Negalima sakyti, kad visi keliaujantieji neturi santaupų, taip tikrai nėra. Visgi mūsų duomenys rodo, kad pusė gyventojų Lietuvoje yra užtikrinti, kad galės pasirūpinti savimi ištikus nelaimei, o tokių, kurie yra tikri, kad galės oriai gyventi senatvėje, yra tik 30 proc.“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, dėl šios priežasties ypač svarbu išlaikyti pusiausvyrą.
„Tikrai reikia pailsėti, pakeliauti ir pamatyti pasaulį, tačiau balansas visada yra labai svarbus. Jei visas laisvas lėšas nukreipiame tik pramogoms, o išaugusios šildymo sąskaitos kelia finansinį stresą, galbūt tai reiškia, kad finansai nėra subalansuoti iki galo. <...> Galbūt galima atostogauti ne taip brangiai, gal turėti ne dvi kelionės per metus, o vieną“, – svarstė ekspertė.
