Pasaulinio lygio universiteto sukūrimas ar pritraukimas – taip skamba vienas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atlikto Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo pasiūlymų. Skaičiuojama, kad tam reikėtų maždaug 2–3 mlrd. eurų.
Kaip per vasario 12 dieną vykusį renginį „ILTE forumas“ pristatė ekonomistas Adomas Klimantas, nors iš pirmo žvilgsnio pasiūlymas skamba gana pakvaišusiai, kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad tai įmanoma.
„Atrodo, kokio velnio čia tie Kembridžo, Oksfordo ar Jeilio universitetai galėtų važiuoti. Bet jie važiuoja į Abu Dabį, į Singapūrą, kodėl ne į Lietuvą?
Taip, tai kainuotų labai daug, bet tai galėtų padaryti Lietuvą iš esmės aukščiausios kvalifikacijos elitinių studentų pritraukimo centru Rytų Europoje. Žinoma, tai gali ir nepavykti, nes yra ir tokių atvejų“, – sakė jis.
Saudo Arabijoje yra sukurtas pasaulinio lygio Karaliaus Abdulos mokslo ir technologijų universitetas, Jungtiniuose Arabų Emyratuose veikia Niujorko ir Sorbonos universitetų padaliniai.
A. Klimanto pateiktais duomenimis, investavus 2–3 mlrd. eurų (kiek pernai skirta šalies gynybai), realu pasiekti, kad ateitų vienas žinomesnis universitetas ir po 200 užsienio studentų kasmet.
Vis dėlto toks projektas turi ir nemažai rizikų. Pavyzdžiui, didėjantis elitizmas paskatino uždaryti Jeilio padalinį Singapūre, o Katare Londono universiteto koledžas duris užverti apsisprendė pats.
Dabartinis lygis jau neblogas
Diskusijoje šia tema dalyvavęs bendrovės „Brolis semiconductors“ bendrakūrėjis Kristijonas Vizbaras teigė netikintis, kad tokia idėja Lietuvoje galėtų virsti kūnu.
„Netikiu Jeilio, Harvardo ar kurio nors kito universiteto nusipirkimu ir atsitempimu į Lietuvą“, – apibendrino jis.
Verslininkas pastebėjo, kad tai Saudo Arabijos ir kitų panašių šalių pavyzdžiai, o Lietuva nėra tokia valstybė.
„Turime pakankamai aukšto lygio universitetus, kurių lygis yra realus, turbūt geresnis, negu rodo reitingai. Manau, kad ta ekosistema tik užsikuria. Pavyzdžiui, yra Vilniaus universiteto fondas. Puiki iniciatyva, atsiradusi iš vidaus, beje, 95 proc. išlaikoma absolventų.
Ne universitetų reikia, bet dėstytojų. Kad atvyktų čia, kad kiltų paskaitų lygis, kad ateitų specialistai. Tai daug lengviau padaroma“, – siūlė K. Vizbaras.
Savo ruožtu nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė atkreipė dėmesį, kad universitetas – dar ne viskas.
„Galime atvežti, sumokėti – viskas tvarkoje, bet yra daug svarbiau, kas bus tada, ką veiks absolventai. Juk studentai renkasi pasaulinio lygio universitetus dėl daugiau priežasčių, negu kad paskaitos, kurias jie lanko.
Jie renkasi universitetus dėl bendruomenės, kuri ten susikuria, dėl aplinkos ir galimo sklandaus įsiliejimo į darbo rinką, praktikų ir pan. Neužtenka tik sukurti universitetą ar fakultetą ar turėti daug protingų dėstytojų. Labai reikia, kad būtų nuolatinė kūryba.
Suomija yra nuostabus pavyzdys. Jie turi inovacijų centrus, kur tiek studentai, tiek absolventai, pradedantys verslai gyvena, iš kurių vėliau gimsta startuoliai. Ten iškart sukasi privataus kapitalo investuotojai, jie žiūri: šitas veiks, šitas išaugs, šitas potencialus. Tą turime irgi apgalvoti. Jeigu galvojame apie pasaulinio lygio universitetą, turime galvoti, kas bus vėliau“, – ragino ji.
Technologijų mokslai
Svarstant apie lietuviškos pramonės modernizavimą pristatyti dar du per tyrimą gimę pasiūlymai: investicijos į žmonių perkvalifikavimą savivaldybėse ir švietimo perorientavimas į technologijas.
„Ar mes užstrigsime tradiciniuose sektoriuose? Ar sugebėsime kažkokiu būdu išeiti į naujesnes technologijas, našesnius sektorius, gamybos ir darbo organizavimo formas, pradedant skaitmenizacija, dirbtiniu intelektu ir baigiant technologijomis, kurios dar laukia ateityje?“ – svarstė A. Klimantas.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas apibendrino, kad šiuo metu Lietuva dar neatrodo pasiruošusi užtikrintai žengti į penktąją pramonės revoliuciją.
„Atrodo, internetas pas mus geras, bet žmonių įgūdžiai, ypač regionuose, yra per maži. Vėlgi artėja technologinė revoliucija. Ką darys tie žmonės, kurie neturi technologinių įgūdžių?
Kita labai didelė problema yra tai, kad pas mus technologijų plėtra vyksta labai lėtai. Matome, kad investicijų į mokslinę, technologinę ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) yra labai mažai. Tai vienas prasčiausių rodiklių Europoje“, – sakė A. Klimantas.
Eurostato duomenimis, 2024 metais visų sektorių MTEP išlaidos siekė apie 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.
Vis dėlto kiti diskusijos dalyviai šalies perspektyvas šioje srityje vertino optimistiškiau.
Pavyzdžiui, Akmenės laisvosios ekonomikos zonos vadovė Lina Mockutė teigė, kad jų projektas yra parodęs, kad sėkmė įmanoma.
„Jeigu sudėsime kartu su mūsų pačių investicijomis, realiai turime 499 mln. eurų. Darbuotojų yra per 900, tikimės šiais metais pasiekti 1 tūkst. Kaip Akmenėje – tai kosmosas“, – tvirtino ji.
Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Paulius Petrauskas ragino nepamiršti, kad egzistuoja ne tik aukštosios technologijos.
„Tradiciniai sektoriai sudaro didelę dalį Lietuvos ekonomikos. Kalbame, kad svarbiausia užtikrinti produktyvumą, našumą ir automatizaciją. Kai žiūrime į tradicinę pramonę, matome ją kaip daug potencialo turinčią vietą, kuriai reikia skirti papildomų išteklių“, – sakė jis.
Tuo metu K. Vizbaras pastebėjo, kad „Brolis semiconductors“ šiandien jau yra viena lyderiaujančių sektoriaus įmonių visame pasaulyje.
„Esame vadinami Europos gynybos pramonės žvaigžde, – sakė jis. – Esame gyvas pavyzdys, kad tą galima padaryti ir be mūsų yra aibė kitų pavyzdžių.“
Verslininkas paminėjo tokias Lietuvoje veikiančias bendroves kaip „Biotechpharma“, „Roquette Amilina“, „Light Conversion“.
Jis pridūrė, kad pastaraisiais metais „Brolis semiconductors“ apyvarta augdavo kartais. „Dabar ambicija yra apyvartą padidinti iki 100 mln. eurų“, – atskleidė jis.
