Daugelis tėvų mano: jei teismas priteisė konkrečią sumą alimentų, tiek ir reikės mokėti visada. Tačiau realybė kitokia – vaiko išlaikymas Lietuvoje kasmet turi būti indeksuojamas pagal infliaciją. LRT.lt pateikia, ką svarbu žinoti.
Daugelis tėvų galvoja: „Jei teismas priteisė X eurų, tiek ir mokėsiu.“ Deja, taip būna ne visada, atkreipia dėmesį Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.
Alimentai Lietuvoje turi būti kasmet indeksuojami, kad vaiko išlaikymas neprarastų vertės dėl infliacijos. Nežinojimas čia neapsaugo: neindeksuotos sumos gali kauptis kaip įsiskolinimas, o tuomet jau kalbama apie vykdomuosius raštus ir antstolius.
Alimentai indeksuojami kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, naudojant praėjusių metų indeksą (t. y. 2026 metais reikia skaičiuoti pagal 2025 metų indeksą). 2025-aisiais vartotojų kainų indeksas yra 103,4.
Tačiau alimentai nėra indeksuojami, jeigu teismo sprendimas dėl jų priteisimo ar pakeitimo įsiteisėjo per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos.
Tokiu atveju alimentai pirmą kartą bus indeksuojami tik kitų metų vasario 1 dieną. Pavyzdžiui, jei išlaikymas buvo priteistas 2025 metų lapkričio 28 dieną, jis bus indeksuojamas tik 2027 metų vasario 1-ąją.
Svarbu: po pirmojo indeksavimo ateityje kiekvienais metais indeksuojama jau perskaičiuota (padidinta) išmokos suma.
E. Šiugždinytės aiškinimu, alimentai indeksuojami, kai vartotojų kainų indeksas yra lygus 101 arba yra didesnis.
„Vaikui priteistą (arba paskutinę indeksuotą sumą) išlaikymo sumą reikia dauginti iš vartotojų kainų indekso ir dalyti iš 100. Gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro“, – paaiškina teisininkė.
Vartotojų kainų indeksus galite rasti čia.
Net jeigu teismo sprendime nėra aiškiai parašyta, kad vaiko išlaikymas turi būti indeksuojamas, jis vis tiek bus indeksuojamas. Tai numato įstatymai.
Jeigu mokėtojas neatlieka išlaikymo indeksavimo, pirmiausia verta kreiptis į jį – žodžiu arba raštu – ir priminti, kad indeksacija yra privaloma. Anot E. Šiugždinytės, neretu atveju pareiga tiesiog „praslysta“ dėl nežinojimo.
Visgi jei mokėtojas sąmoningai nemoka alimentų arba jų tinkamai neindeksuoja, reikia kreiptis į tą patį teismą, kuris priteisė išlaikymą. Tuomet prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl susidariusios skolos – t. y. dėl sumos, kuri susidarė todėl, kad indeksacija nebuvo taikoma.
Išduotą vykdomąjį raštą galima pateikti per Antstolių informacinę sistemą arba išsiųsti registruotu paštu Lietuvos antstolių rūmams.
Kai vykdomasis raštas jau buvo pateiktas anksčiau, indeksacijos taikymą kontroliuoja antstolis.
„Svarbu žinoti, kad antstolis gali išieškoti neindeksuotas sumas ne daugiau kaip už penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo dienos. Tuo atveju, kai išlaikymas mokamas darant išskaitas iš mokėtojo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą atlieka išskaitas vykdantis asmuo – darbdavys“, – akcentuoja E. Šiugždinytė.
Apibendrindama teisininkė pabrėžia – alimentų indeksavimas nėra „priedas“ ar geros valios gestas. Tai teisinė pareiga ir elementari logika: „Infliacija kasmet tyliai „apgraužia“ pinigų vertę, o vaiko poreikiai nuo to nemažėja. Todėl indeksavimas užtikrina, kad teismo priteistas išlaikymas realiai išlaikytų tą pačią perkamąją galią, kuri buvo numatyta sprendimo priėmimo metu, ir vaiko interesai neliktų popieriuje.
Tiesa, praktikoje, pasak teisininkės, indeksavimo nevykdymas dažnai tampa nematomos skolos kūrimu. Šiandien gali atrodyti, kad nieko tokio, bet po kelerių metų paaiškėja, jog susikaupė skola. Tada prasideda vykdomieji raštai, antstoliai, papildomas stresas ir konfliktai tarp tėvų.
Jei išlaikymas indeksuojamas laiku, tokių problemų galima išvengti. Sutaupoma nervų (ir pinigų), o svarbiausia – vaikui užtikrinamas stabilumas.
