Po itin šalto sausio individualių namų savininkai atskleidžia savo elektros sąskaitas už šildymą. Kai kam jos išaugo 2 kartus ir siekia tarp 400–500 eurų.
Tokio šalto sausio nebuvo jau 15 metų. Hidrometeorologai skaičiuoja, kad vidutinė sausio mėn. temperatūra 2026 m. buvo -9,2 laipsnio. Palyginimui, 2025 m. sausio mėn. vidutinė temperatūra buvo teigiama ir siekė 2 laipsnius.
Šaltas sausis kaip reikiant patuštins ir gyventojų pinigines. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad sausio sąskaitos dėl didelių šalčių ir panaikintos PVM lengvatos butuose gyvenantiems asmenims bus 85–90 proc. didesnės.
Tuo tarpu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas LRT RADIJUI trečiadienį teigė, kad šildymo sąskaitos gali būti didesnės ir 110 proc.
Mokės kone dvigubai daugiau
Kol butų savininkai dar laukia šildymo sąskaitų (LRT.lt žiniomis, vilniečius jos turėtų pasiekti antradienio rytą), individualių namų savininkai, šildymui naudojantys šilumos siurblius, jau skaičiuoja ir išaugusias sąskaitas.
Vilniaus rajone 200 kv. metrų name gyvenanti Lina namie naudoja šilumos siurblį oras–vanduo.
„Šilumos siurblys pas mus dar sugeba veikti iki -27 laipsnių ir tik po to įsijungia tenai. Tai dvi naktis, kai buvo per 30 laipsnių šalčio, veikė įrenginys su tenais. Pirmame aukšte šildomos grindys, o antrame – radiatoriai. Kadaise turėjome kieto kuro katilą, kūrenome malkas ir anglis, bet visi, kas tai darę, supranta, kiek tai darbo“, – pasakoja Lina.
Visgi, neįprastai šaltas sausis privertė kilstelėti antakius – per mėnesį suvartota 1 981 kWh elektros (namų ir vandens šildymui, buitiniams prietaisams).
„Ir nepasakyčiau, kad gyvename labai šiltai, namie apie 19 laipsnių. Namas apšildytas, bet nėra naujas, ne A++ klasės“, – tikino Lina.
Ir nepasakyčiau, kad gyvename labai šiltai, namie apie 19 laipsnių. Namas apšildytas, bet nėra naujas, ne A++ klasės
Lina
Palyginimui, gruodžio mėnesį, kai vidutinė temperatūra siekė 2,1 laipsnius, namo šildymui sunaudota 1 361 kWh, o sąskaita siekė apie 280 eurų. Už sausį teks mokėti daugiau nei 400 eurų.
Trakų rajone A+ energinės klasės 80 kv. metrų name gyvenantis Jaunius taip pat naudoja šilumos siurblį oras–vanduo. Gruodį namo šildymui sunaudojo 216 kWh, o sausį jau 395 kWh.
„Gruodžio mėnesį viskas buvo gerai, šilta. Bet sausio bijojau, kai tokie šalčiai. Bet nieko, išgyvensim“, – LRT.lt teigė Jaunius.
Gruodžio mėnesį viskas buvo gerai, šilta. Bet sausio bijojau, kai tokie šalčiai. Bet nieko, išgyvensim
Jaunius
Socialiniame tinkle „Facebook“ ir daugiau šilumos siurblių naudotojų dalinosi, kiek suvartojo elektros ir kiek teks mokėti.
„430 eurų, kai visą laiką mokėdavome 170 eurų, daugiau niekada nebuvo. Viskas elektra, oras–vanduo. Namas 120 kv. metrų, o lubos 3,5 metro“, – rašoma viename komentare.
„1515 kWh, mokėsim 360 eurų. 150 kv. metrų namas“, – pažymi kitas asmuo.
„150 kv. metrų A++ namas, 1 200 kWh, o sąskaita bus apie 300 eurų. (...) Namuose 22–23 laipsniai. Viskas ant elektros, kiekvieną dieną praktiškai skalbyklė, džiovyklė ir t. t. Tai manau, visai dar padoriai“, – teigė kitas „Facebook“ grupės narys.
Paspaudus šaltukui kyla ir elektros kaina
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius taip pat atskleidė, kiek mokės už šildymą.
Jo teigimu, tik šilumos siurblys sausio mėnesį 200 kv. metrų namui suvartojo 1 960 kWh.
„Vidutinis šilumos siurblio naudingumo koeficientas (COP) siekė 1,5 (buvo net ir valandų, kai COP mažesnis nei 1. Čia, kai šilumos siurblys dirbdavo garintuvo atšildymo nuo ledo režimu).
Ir blogiausia, kad, esant dideliam speigui, taip pat yra ir didžiausios elektros kainos rinkoje. Todėl vidutinė vartojamos elektros rinkos kaina, dirbant šilumos siurbliui, sausį siekė 18,45 ct/kWh. Plius dar ESO mokestis (apie 8 ct/kWh). Ir tiekėjo marža apie 1,5 ct/kWh. Vidutiniškai išeina apie 28 ct/kWh (su PVM).
Išeina, kad namo šildymas (ir karšto vandens ruošimas) iš viso kainavo sausį apie 550 eurų. Kaip už mėnesį tai tikrai daug
M. Nagevičius
Išeina, kad namo šildymas (ir karšto vandens ruošimas) iš viso kainavo sausį apie 550 eurų. Kaip už mėnesį tai tikrai daug. Ir dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad elektros kaina būtų gerokai aukštesnė, jei name nebūtų kaupimo baterijos, o šilumos siurblio darbas nebūtų sureguliuotas taip, kad sumažintų 2,5 laipsniais šilumnešio temperatūrą, kai elektros kainos aukštesnės“, – pažymėjo M. Nagevičius.
Jis skaičiuoja, kad gruodį šildymui ir karštam vandeniui išleido apie 180 eurų.
Pigiausias šildymas – malkomis?
Energetikos eksperto teigimu, pats pigiausias šildymo būdas – malkomis, tačiau jis taršus, nėra patogus. Malkas reikia skaldyti, džiovinti, sandėliuoti.
Šildytis šilumos siurbliu kainuoja daugiau nei malkomis, tačiau jis taupo žmogaus laiką. Tai klausimas, kaip žmogus vertina tą savo laiką. Jei neskaičiuoji savo laiko, kol paruoši malkas, tai jas naudoti pigiau
M. Nagevičius
„Šildytis šilumos siurbliu kainuoja daugiau nei malkomis, tačiau jis taupo žmogaus laiką. Tai klausimas, kaip žmogus vertina tą savo laiką. Jei neskaičiuoji savo laiko, kol paruoši malkas, tai jas naudoti pigiau.
Visgi, jei vertintume šilumos siurblio patogumą, jei dar gauni paramą, įrengi protingai, nereikia namo rekonstruoti, turbūt jį naudoti šildymui yra pigiau nei šildytis dujomis“, – sako M. Nagevičius.
Visgi, jei vertintume šilumos siurblio patogumą, jei dar gauni paramą, įrengi protingai, nereikia namo rekonstruoti, turbūt jį naudoti šildymui yra pigiau nei šildytis dujomis
M. Nagevičius
LRT.lt jau rašė, kad esant ekstremaliems šalčiams dalis mūsų klimatui nepritaikytų šilumos siurblių išsijungia arba veikia naudodami pašildymo elementą – teną, kuris smarkiai padidina suvartojamą elektrą.
Plačiau apie tai galite skaityti čia.
Optimaliausia temperatūra
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus paklaustas, kokia temperatūra geriausia, kad šilumos siurblys veiktų efektyviausiai, pažymėjo, jog norint tai nustatyti reikia atsižvelgti į keletą veiksnių.
„Koks konkretus šilumos siurblio modelis, kokia elektros kaina. Tarkime, jeigu naudojamos dujos kaip rezervas (jeigu jos yra), tuomet kokia dujų kaina.
Labai priklauso ir nuo vartotojo – jauna šeima ar garbaus amžiaus asmenų šeima. Aktualu, ir koks pastatas: ar įrengti radiatoriai, ar grindų šildymas, yra ir daugiau kintamųjų“, – LRT.lt sako jis.
Atsižvelgus į daugelį kriterijų, anot J. Bielskaus, kiekvienu atveju galima nustatyti optimalų režimą, tačiau pasakyti, kad visais atvejais viena temperatūra šilumos siurbliui būtų geresnė nei kita, yra sudėtinga.
Didina elektros kainą ir tinklo apkrovą
M. Nagevičius mini ir dar vieną aspektą – išpopuliarėjus šilumos siurbliams, šalčių metu jie didina elektros tinklų apkrovą.
Esant speigui, susiformuoja didžiuliai elektros vartojimo pikai. Nes problema ta, kad visi šilumos siurbliai veikia didžiausia apkrova vienu metu
M. Nagevičius
„Esant speigui, susiformuoja didžiuliai elektros vartojimo pikai. Nes problema ta, kad visi šilumos siurbliai veikia didžiausia apkrova vienu metu. (...) Tai gresia tinklo / pastočių perkrovomis ir elektros tiekimo nutrūkimu pačiu blogiausiu tam momentu: esant didžiausiam speigui.
Arba, kad to išvengtų, ESO turi labai daug investuoti į tinklo ir pastočių stiprinimą, o tam reikia daug lėšų ir tai brangintų elektros kainą visiems ESO klientams“, – pažymėjo M. Nagevičius.
Dar viena problema – neigiama įtaka rinkos kainoms ir kartu kitų elektros vartotojų išlaidoms.
„Paprastai esant didžiausiems speigams mes Lietuvoje turime didžiausią elektros paklausą rinkoje ir dėl to – didžiausias elektros kainas rinkoje. Visa galia veikiantys šilumos siurbliai tokiu metu dar labiau didina elektros paklausą ir dar labiau kelia elektros kainą rinkoje visiems elektros vartotojams. (...) Augant šilumos siurblių skaičiui Lietuvoje, tos problemos augs eksponentiškai“, – pažymėjo M. Nagevičius.
