Nepaisant geopolitinių įvykių, kontrabandinių balionų krizės ir kitų iššūkių, keliautojų skaičius Lietuvoje augo – tokiomis tendencijomis džiaugėsi Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Visgi, pasak jos, svarbu koncentruotis ne tik į naujų krypčių pritraukimą, tačiau ir į Lietuvos pristatymą užsienio turistams.
Ž. Gavelienė džiaugėsi, kad praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., keliautojų skaičius Lietuvoje augo 9 proc.
„Pernai per Lietuvos oro uostus keliavo beveik milijonas – 954 tūkst. – keliautojų užsakomaisiais reisais“, – statistika dalijosi Ž. Gavelienė.
Tiesa, ji pabrėžė ir tai, kad ne visi lietuviai keliauja per Lietuvos oro uostus: Šiaurės Lietuvoje gyvenantiesiems dažniausiai patogiau vykti iš Rygos oro uosto, keliones planuojantys per mokinių atostogas taip pat dažniau renkasi aplinkinių šalių oro uostus, mat skrendant iš Rygos ar Lenkijos oro uostų Lietuvos moksleivių atostogų metu, galima sutaupyti apie 10–15 proc.
Dėl kontrabandinių balionų krizės, anot Ž. Gavelienės, šiemet atsirado ir trečioji grupė žmonių, kurie, nenorėdami rizikuoti, vykti atostogauti mieliau renkasi iš kitų šalių oro uostų.
Ž. Gavelienė pasidžiaugė ir tuo, kad, nepaisant kontrabandinių balionų krizės, Lietuvos oro uostai iš viso aptarnavo 7,16 mln. keliautojų, o, palyginti su 2024 m., šis rodiklis augo 8 proc. Tai didžiausias turistų srautas iš visų trijų Baltijos šalių.
„Vilniaus oro uoste, kuris buvo kamuojamas įvairių krizių, srautas taip pat augo 6 proc. Tai yra labai geras rodiklis“, – džiaugėsi ekspertė.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė taip pat pridūrė, kad, jei ne praėjusių metų gale kamavusi kontrabandinių balionų krizė, augimas būtų dar keliais procentais didesnis.
Vidutinė kelionės kaina praėjusias metais siekė apie 900 eurų ir palyginti su 2024 m. augo apie 10 proc.
„Jeigu ją palyginti Europos kontekste, tai kelionės brango labai nedaug ir tai buvo dėl didelės konkurencijos“, – teigė Ž. Gavelienė.
Užsakomaisiais skrydžiais lietuviai dažniausiai keliavo ne kelionių piko meto, t. y. balandžio–gegužės bei rugsėjo–spalio mėnesiais.
„Jeigu vasaros mėnesiais keliavo apie 100 tūkst. per mėnesį, tai šalutiniais sezonais keliavo nuo 120 iki 170 tūkst. keliautojų per mėnesį“, – statistiką įvardijo ekspertė.
Populiariausios kryptys praėjusiais metais buvo Turkija, Juodkalnija, Bulgarija, Egiptas, Graikijos salos.
Abejonės dėl Hitrou oro uosto
Ž. Gavelienė teigė, kad bene didžiausia naujiena – po žiemos sezono bus naikinama kryptis į Londono Sičio oro uostą.
„Dabar bandoma pritraukti Londono Hitrou, tai nėra tas pats produktas, nes per Londono Sičio oro uostą buvo galima nuskristi tik į Londoną, Hitrou mums teiktų žymiai didesnes galimybes“, – kalbėjo Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.
Visgi ji pabrėžė, kad svarbu ne tik pritraukti naują kryptį, tačiau taip pat ir skatinti lietuvius keliauti į ir per Londoną, o taip pat į Lietuvą vilioti užsienio turistus.
Be to, tai jau ne pirmas kartas, kai bandoma Baltijos šalių oro uostus sujungti su didžiausiu Jungtinės Karalystės oro uostu: dar prieš pandemiją „British Airways“ skraidė iš Talino, praėjusiais metais ta pati kryptis atidaryta ir Rygos oro uoste.
„Iš Talino jie paskraidė metus, iš Rygos – pusę metų“, – kaimyninių šalį patirtį priminė ekspertė.
Ji taip pat svarstė, kad Baltijos šalims, veikiausiai, daugiau naudos būtų, jei latvių oro bendrovė „airBaltic“ atidarytų naują kryptį iš Rygos į Londono Gatviko oro uostą.
