Buvusiam Lietuvos finansų ministrui Rimantui Šadžiui, kuris dabar yra europarlamentaro asistentas Lietuvoje, gali dar kartą nepavykti užimti aukšto posto. Europos Parlamentas skeptiškai vertina jo kandidatūrą į Europos Centrinio Banko (ECB) viceprezidentus.
„R. Šadžiaus ilgametė patirtis einant finansų ministro pareigas, ypač Lietuvos prisijungimo prie euro zonos 2015 metais laikotarpiu, yra neįkainojama ir verta būti panaudota Europos mastu. Pažymėtina ir tai, kad Europos Centrinio Banko vykdomojoje valdyboje iki šiol nebuvo atstovo iš naujųjų, po 2004 metų prie Europos Sąjungos (ES) prisijungusių, valstybių narių. Tinkamas geografinis balansas yra esminė kiekvienos Europos Sąjungos institucijos legitimumo ir veiksmingumo prielaida“, – sausio 6 d. pranešime spaudai, kuriame pranešta apie R. Šadžiaus kandidatūros į ECB viceprezidentus iškėlimą, cituotas finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Vis dėlto atsirado ir daugiau kandidatų iš „naujųjų“ ES narių. Latvija pasiūlė Mārtiņšą Kazāksą, Estija – Madisą Müllerį, Kroatija – Borisą Vujčićą. Taip pat į lenktynes įsitraukė „vyresnės“ ES narės: portugalai pasiūlė Mário Centeno, Suomija – Olli Rehną.
Klausimų dėl triskart finansų ministru, Europos Audito Rūmų nariu buvusio ir net laikinai Vyriausybei vadovavusio R. Šadžiaus patirties nekyla. Tiesa, į akis krenta, kad šiuo metu jis yra tik padėjėjas, tiksliau, pastaruoju metu skandalingais pareiškimais pagarsėjusio Europos Parlamento nario Vytenio Andriukaičio asistentas Lietuvoje. Tuo metu latviai, estai, kroatai ir suomiai siūlo savo dabartinius centrinių bankų vadovus.
Trečiadienį visi kandidatai už uždarų durų susitiko su Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitetu. Po diskusijos komitetas paskelbė, kad parėmė latvį M. Kazāksą ir portugalą M. Centeno kaip pageidaujamus kandidatus į ECB viceprezidentus.
„ECON komitetas po kandidatų klausymų pasirinko Latvijos ir Portugalijos kandidatus. Latvijos kandidatas vienareikšmiškai pasirodė stipriausiai per klausymus. Jis demonstravo labai gerą pasirengimą, aukšto lygio kompetenciją, puikiai orientavosi tiek techniniuose, tiek politiniuose klausimuose, taip pat turėjo solidžią profesinę patirtį, atitinkančią šių pareigų pobūdį. Tuo metu Portugalijos kandidatas sulaukė labai plataus politinio palaikymo iš „Atnaujinkime Europą“, Socialistų ir Kairiųjų frakcijų, kas buvo svarbus faktorius priimant galutinį sprendimą siūlyti jį kaip antrą kandidatą“, – LRT.lt teigė ECON komiteto narys Virginijus Sinkevičius.
Tokio pobūdžio atrankose lemiamą reikšmę turi ne tik individualūs kandidato gebėjimai, bet ir tai, iš kokios institucinės ar politinės pozicijos kandidatas startuoja
Virginijus Sinkevičius
Pasak jo, europarlamentarai įvertino R. Šadžiaus ankstesnę profesinę patirtį, bet yra daugiau kintamųjų: „Vis dėlto tokio pobūdžio atrankose lemiamą reikšmę turi ne tik individualūs kandidato gebėjimai, bet ir tai, iš kokios institucinės ar politinės pozicijos kandidatas startuoja, taip pat bendras šalies ir Vyriausybės įdirbis, ilgalaikė strategija bei nuoseklus politinis palaikymas siekiant, kad tokio kalibro pozicija atitektų Lietuvos atstovui.“
Kitas ECON komiteto narys Paulius Saudargas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta daug paskyrimų, todėl ieškoma geografinio, politinio balanso: „Bendra mozaika dėliojama.“ Būtent todėl esą komitetas pasirinko vieną kandidatą iš Pietų, kitą – iš Šiaurės Rytų.
Kalbant apie R. Šadžių, europarlamentaras LRT.lt pridūrė: „Tiesiog galiu pasakyti, kad galbūt kiti kandidatai pasirodė geriau. Matyt, (R. Šadžiui – red. past.) kažko pritrūko.“
Bet Europos Parlamento balsas tėra patariamasis. Kuris iš šešių kandidatų bus atrinktas, turėtų nuspręsti euro zonos finansų ministrai, pirmadienį susirinkę Briuselyje į „Euro grupės“ susitikimą. Kaip rašo „Reuters“, ekspertai iki šiol laikė suomį favoritu, tačiau taip pat dideles galimybes suteikė latviui ir kroatui.
Beje, R. Šadžius pernai, dar būdamas finansų ministru, bandė tapti „Euro grupės“ – neformalios ES institucijos, kur ministrai svarsto su euru susijusius klausimus – prezidentu, tačiau nesėkmingai.
ECB – tai oficiali ES institucija, kuri valdo eurą, formuoja ir vykdo ES ekonominę ir pinigų politiką, nustato palūkanų normas, tvarko euro zonos užsienio valiutos atsargas ir t. t.
Dabar 6 kandidatai varžosi užimti ECB pirmininko pavaduotojo Luiso de Guindoso, kurio kadencija baigsis gegužės pabaigoje, vietą. Laimėtojas įeis į ECB Vykdomąją valdybą.
