Klaipėdos uostas per 2024 metus perkrovė 39 mln. tonų krovinių – 10 proc. daugiau nei užpernai, kai krova siekė 35,4 mln. tonų, sako uosto direkcijos vadovas.
„39 milijonai tonų krovinių perkrauta praeitais metais ir uoste mes kalbame ne tik apie krovinį, bet ir apie kitus dalykus, kurie padeda tam kroviniui būti perkrautam uoste. Tai yra investicijos, tai yra uosto apsauga, tai yra technologinis progresas, tai yra aplinkosauginiai dalykai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Algis Latakas.
„Mes tikrai nesitikėjom, kad pasieksime 39 milijonus tonų, (...) bet dabar turbūt sakyti, kad (šiemet – BNS) grįšime atgal, nebegalime. Tai jeigu perliptume 40 milijonų ribą, tai būtų tikrai labai gerai Klaipėdos uostui“, – pridūrė uosto vadovas.
Anot jo, pernai buvo pagerinti septynių segmentų krovos rezultatai – tai rodo, kad uostas ieško, kaip suaktyvinti veiklą: „Nepaisant geopolitinės situacijos ir visų sankcijų, uoste krova auga.“
Uosto vadovo teigimu, konteinerių krova pernai augo 29 proc. iki 12,9 mln. tonų (užpernai – 10 mln. tonų), standartizuotų konteinerių (TEU) krova – 22 proc. iki 1,31 mln. tonų (1,07 mln. tonų).
„Ro-ro krovinių krova taip pat didėja – 354 tūkst. vienetų pervežta keltais į Skandinavijos šalis, į Vokietiją. Atsirado naujos linijos, atsirado dažnesni maršrutai“, – teigė A. Latakas.
Be to, 3 proc. iki 2,13 mln. tonų (2,07 mln. tonų) per metus augo statybinių medžiagų ir iškasenų krova. Anot A. Latako, tokį augimą lėmė aktyvi kelių ir geležinkelių statyba.
Uosto vadovo teigimu, pernai uostas aptarnavo rekordinį skaičių – 59 kruizinius laivus ir 76 tūkst. keleivių. Apskritai per uosto vartus pernai plaukė 415 tūkst. keleivių – 9 proc. daugiau nei užpernai (381 tūkst.).
Klaipėdos uosto rinkos dalis Baltijos šalyse per metus augo 3 procentiniais punktais – nuo 39 proc. iki 41 proc.
„Tuo tarpu Rygos uostas šiek tiek krito, Talinas šiek tiek augo, Ventspilis šiek tiek krito ir Liepoja šiek tiek augo, Klaipėda savo pyrago dalį atsikirpo didesnę“, – sakė A. Latakas.
