Pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų laukia ne tik juos kaupę ir dabar atsiimti norintys žmonės, bet ir antstoliai. Tada jie pagaliau galės išieškoti kartais ir metų metus skolininkų ignoruotas skolas. Su skurdu kovojantys nevyriausybininkai sako, kad gaila žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų, bet pritaria antstoliams, kad privataus kaupimo reformos langas – šansas skolų turinčiam žmogui gyvenimą pradėti nuo švaraus lapo.
Pinigus iš antrosios pakopos pensijų fondo susirinks antstoliai skoloms padengti
Antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė sako, kad nutraukus antrosios pensijų pakopos sutartį ir gavus pensijų fondo pinigus į sąskaitą jie bus nurašyti susikaupusioms skoloms padengti.
„Visų pirma, norėčiau pasakyti, kad antstolis išieško skolas kažkam, ne sau, jokiu būdu ne sau – tai ir Petrui, ir Antanui, ir Onutei“, – pabrėžia Antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkė.
„Bendra tvarka areštuojama asmens sąskaita, į tą sąskaitą pervedami pinigai ir tada jie nurašomi. Aišku, paliekama laisvai disponuojama suma. Ta minimali suma šiandien yra 450 eurų. Jei yra lėšų, į kurias negalima kreipti daugiau, tai ta suma, į kurią lėšų negalima kreipti išieškojimui, <...> bus nepajudinama antstolio, bet skolininkas galės ta suma naudotis“, – aiškina S. Kastanauskienė.
Antstolių rūmai paskelbė, kad bendros skolos suma artėja prie 4 milijardų eurų, tačiau Revizijos komisijos pirmininkės teigimu, kol kas nėra žinoma, kokia suma ar jos dalys bus išieškotos iš antrosios pakopos pensijų fondo.
„Skaičiuojami apskaitos vienetai, jie verčiami pinigais ir pervedami į asmens sąskaitą. Šią savaitę „Sodroje“ žada paskelbti skaičiuokles, tuomet žmogus maždaug ir žinos, kokią sumą pretenduotų gauti. Be to, nereikia užmiršti ir to, kad antrosios pakopos sutartis nutrauks ir asmenys, kurie nėra skolingi“, – sako S. Kastanauskienė.
Skolų antstoliai negalės išieškoti atitikus tris sąlygas
Anot Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės Aistės Adomavičienės, antstoliai jau domisi, kiek konkretus žmogus turės pajamų, o savo ruožtu daugelis asmenų aiškinasi, kokiais atvejais antstoliai galės išieškoti skolas ir nuskaičiuoti pinigus, ir kokiais ne. Vis dėlto ji pasigenda geresnio visuomenės informavimo šiuo klausimu.
„Problema ta, kad pasakoma A, bet nepasakoma B, t. y. iš ko negalimi išskaitymai. Yra trys sąlygos, reglamentuotos įstatymu, nuo ko nebus galima nuskaityti antstoliams kaip nuo turto: paliatyvioji pagalba, neįgalumas ar sunki liga pagal patvirtintą sąrašą. Man atrodo, būtų sąžininga žmones proaktyviai informuoti, kad tais atvejais, jei išsiimamos sukauptos antrosios pakopos lėšos, <...> nebus galimos išskaitos“, – pastebi A. Adomavičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas Rokas Keršys patvirtina, kad pagal praeitų metų Konstitucinio Teismo sprendimą iš antrosios pakopos pensijų fondo pinigus susigrąžinę žmonės turės atitikti tris minėtas sąlygas.
„Tais atvejais išsiimant [pinigus iš pensijų fondo] nei reikės mokėti valstybei 3 proc., nei bus galima antstoliui išieškoti skolas“, – akcentuoja R. Keršys.
Prieš susigrąžinant pinigus iš pensijų fondo būtina įvertinti ir tolesnes finansines pasekmes
Pasak jo, finansinis sprendimas atsiimti pinigus iš pensijų fondo nėra lengvas ir akivaizdus, todėl labai svarbu įvertinti ne tik dabartinę finansinę padėtį, bet ir tai, kiek pinigų gali potencialiai prireikti ateityje.
R. Keršys atkreipia dėmesį, kad skolos gali būti išieškotos dviem būdais – išieškojimas iš periodinių pensijų išmokų bus kitoks nei vienkartinės pensijos išmokos išieškojimas.
„Jei šiuo atveju šnekame apie tuos žmones, kurie šio lango laikotarpiu išsiims dalį kaupiamų lėšų kaip vienkartinę sumą, antstolis bendrąja tvarka galės visą skolą išrašyti nuo vienos sumos. Vienas skausmingas lėšų nurašymas. Poveikis šeimos finansams gali būti visai didelis ir toks staigus, šokiruojantis“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas.
Vienkartinės pensijos išmokos išieškojimo alternatyva – periodinis skolų išieškojimas.
„[Kitu atveju] <...> išmoka išieškoma periodiškai. Tada galioja apribojimai pagal Civilinio proceso kodeksą, kiek per mėnesį skolos gali nurašyti būtent iš gaunamos pensijos. Todėl reikia irgi šį tą pasverti, nes tai šiek tiek keičia mūsų finansų planavimą“, – sako R. Keršys.
Prieš priimant sprendimą dėl lėšų atsiėmimo pravartu kreiptis į antstolius
Jis taip pat skatina prieš priimant sprendimą atsiimti pinigus iš pensijų fondo pirmiausia kreiptis į antstolius ir sužinoti, kokia situacija su skolomis.
„Labai didelė dalis žmonių, man atrodo, net nežino, kokios jų skolos. Tikrai skatiname kreiptis į antstolius, į Antstolių rūmus ir išsiaiškinti, kokios skolų sumos, ar įmanoma jas grąžinti sužinojus, kiek galėtum išsiimti iš tų pensijų fondų“, – pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis patarėjas.
Antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkės S. Kastanauskienės teigimu, pasitikrinti skolas galima nesudėtingu būdu, kuris nieko nekainuoja, – prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos.
„Per elektroninę bankininkystę prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos galima sėkmingai pažiūrėti, kokio dydžio skolos, kokios vykdomosios bylos, kas vykdo, kuris antstolis. Jei trūksta informacijos, galima kreiptis į antstolį, Antstolių rūmus. Problemų susižinoti tikrai nėra. Svarbiausia noras“, – pabrėžia ji.
Pinigai iš pensijų fondo – šansas pradėti gyvenimą nuo švaraus lapo?
Vis dėlto S. Kastanauskienė teigia, kad visos skolos padengimas gavus lėšas iš pensijų fondo – finansiškai naudingesnis sprendimas, nes nebebūtų skaičiuojamos palūkanos.
„Žmogus ir taip neturi pinigų. Gavusi didelę sumą šeima to iš karto tikrai nepajaus, nes ji sukaupta kitoje svetimoje kišenėje ir ją panaudoti skoloms padengti nebūtų taip skausminga. Kita vertus, jei asmuo pratęstų tą sutartį ir gautų mažas išmokas, nuo tų mažų išmokų būtų ir maži skaitymai, bet vis tiek visas tas nepatogumas truktų ilgesnį laiką“, – teigia pašnekovė.
Pasak jos, taip žmonės įsisuka į užburtą ratą, kai augant skolai susidaro vis didesnis įsiskolinimas. Tik atsakingai sprendžiant savo finansų klausimą galima iš jo išeiti bei susidoroti su skolų problema.
„Nereikia užmiršti, kad kartais jau sumažinus išskaitos dydį palūkanos nepasidengia viena išskaita ir skola auga. Augant skolai susidaro didesnis įsiskolinimas, kreipiamasi dėl išieškojimo į nekilnojamą turtą, kartais tai ir vienintelis būstas. Tokiu atveju, kai šiandien didesnė riba, nuo kurios galima išieškoti iš nekilnojamo turto, baigiasi tuo, kad nėra pinigų mažesniam, paprastesniam būstui įsigyti, nes iš tos sumos padengiamos visos skolos. Toks užburtas ratas“, – aiškina S. Kastanauskienė.
Valstybė kaip didžiausia kreditorė turi orientuotis į ilgalaikę perspektyvą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo patarėjo R. Keršio teigimu, valstybei, kaip didžiausiai visos šalies kreditorei, taip pat svarbu galvoti apie ateities perspektyvą bei pasverti trumpalaikę ir ilgalaikę šių procesų naudą.
„Vyksta toks užburtas ratas, kai žmonės iš pensijų [fondo] išsiima pinigus, kad grąžintų atgal „Sodrai“. Atrodo, kad pinigai kaip karštos bulvės mėtosi per skolininkus. <...> Valstybė kaip didžiausia kreditorė irgi gali matyti to naudą. Bet valstybei reikia galvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą, kas bus su šitais žmonėmis, kai pasieks pensinį amžių, nes jei įkris į skurdą ir pensijos bus per mažos, su socialiniais, ekonominiais, psichologiniais iššūkiais, o tai irgi labai svarbu šnekant apie skolininkus, už tai papildomai turės mokėti valstybė“, – sako R. Keršys.
Ekspertai pažymi, kad lėšų išsiėmimas iš antrosios pensijų pakopos fondo gali sumažinti bendrą skolų naštą ir suteikti galimybę pradėti nuo švaraus lapo, bet gaila tų žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų. Neseniai internete pradėti rinkti parašai ir peticijai, kad antstoliams būtų draudžiama areštuoti atsiimtus pinigus iš antrosios pakopos pensijų fondo.
„Reikėtų suprasti, kokį rūpestį jaučia kai kurie skolininkai ateinant šiam laikotarpiui, kai tikrai daugumai jų ši finansinė injekcija galbūt daug reikštų duotuoju momentu. Yra baimės, kad ji nuplauks perniek ir žmogus neturės nei finansinės injekcijos, nei galiausiai didesnės pensijos. Žmogus lieka be nieko. Todėl galima suprasti, kodėl kyla tokių idėjų [organizuoti peticijų pasirašymą]“, – sako R. Keršys.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Aukso amžius“ įraše.
