Sausio 1-ąją įsigaliojo vasarą Seimo patvirtintos mokesčių reformos pakeitimai. Vienas didžiausių – gyventojų pajamų apmokestinimas. Keičiasi pats principas – visos pajamos bus dedamos į vieną krūvą. Kiekviena iš kur nors gauta pinigų suma didins bendrą sumą ir, atsižvelgiant į galutinį metinį jos dydį, pasibaigus metams, bus pritaikomas progresinis mokesčio tarifas.
Dalis ekonomistų sako, kad visiškai naujoviškas apmokestinimas – socialiai teisingesnis nei buvęs iki šių metų ir palankesnis biudžetui. Reformą tvirtindami valdantieji sakė, kad ji apims tik daug – beveik 7 tūkst. eurų per mėnesį iki mokesčių – uždirbančius žmones. Bet toli gražu nebūtinai. Nes pajamų sumavimo klasta yra ta, kad net ir gauta vienkartinė atsitiktinė suma gali lemti, jog mokesčių žmogus jau turės sumokėti daugiau, nei manė visus metus. O sužinos tą tik 2027-ųjų pavasarį.
Šventės baigėsi. Katedros varpinės laikrodžiui išmušus Naujuosius Metus, Lietuvoje įsigaliojo mokesčių naujovės. Didžiausia jų – kaip nuo šiol bus apmokestinamos gyventojų pajamos.
„Mes niekada neturėjome to bendro, vadinkime, pajamų krepšelio. Aišku, apie tai buvo kalbama labai seniai, bet mes niekada neturėjome to bendro pajamų krepšelio“, – sako „WIDEN“ partneris, mokesčių teisės praktikos vadovas Arūnas Šidlauskas.
Visos žmogaus pajamos, nesvarbu, kokios, nesvarbu, ar gaunamos reguliariai, ar vienkartinės, visos jos nuo šiol sumuojamos ir, pasibaigus metams, paaiškės, kokiu vienu ar kokiais keliais tarifais bus apmokestintos.
„Dabar jau mes sumuosime visas visas pajamas. Tai yra, sakykime, iš darbo santykių, iš individualios veiklos, už turto pardavimą, už turto nuomą, jos bus sudedamos į bendrą krepšelį ir apmokestinamos progresiniais tarifais“, – aiškina A. Šidlauskas.
Iki šių metų atlyginimas buvo apmokestinamas vienaip, individuali veikla – kitaip. Kitos pajamos, pavyzdžiui, pardavus kokį daiktą, – pagal dar kitą tvarką. Progresiniai tarifai galiojo tik darbo santykiams. Dabar galios visų pajamų sumai.
„Ir metų gale gali paaiškėti, kad jūsų 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, kurį taikėte daiktų pardavimui ir galvojote, kad čia viskas gerai, jis jums pavirto į 25 proc., nes gavote daug darbo užmokesčio pajamų“, – dėsto Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Progresinis apmokestinimas ima galioti ir dirbantiems vien individualiai, kai metinės pajamos viršys 42 500 eurų. Juo labiau ima galioti, jeigu šalia individualios veiklos žmogus gauna ir kitokių pajamų, pavyzdžiui, algą pagal darbo sutartį.
„Iki 42 500 eurų, tai reiškia, kad šitai daliai pajamų bus taikomas individualiai veiklai taikomas apmokestinimas. Tačiau tos individualios veiklos pajamos padidina darbo užmokesčio apmokestinimą“, – įspėja D. Čibirienė.
Taigi, kai kiekviena gauta pinigų suma didina bendrą metinę sumą, svarbu tampa ne pajamų rūšis, o jų dydis.
Metinės pajamos iki 36 vidutinių darbo užmokesčių, arba kitaip – VDU, šiemet yra beveik 83 tūkst. eurų – nuo šios sumos žmogui reikės susimokėti 20 proc. pajamų mokestį.
Kai pajamos didesnės, bet neviršija 138 tūkst. eurų, tai daliai galios 25 proc. tarifas. Jis naujas, anksčiau tokio nebuvo.
Jeigu metinės pajamos dar didesnės, visa ta likusi jų dalis bus apmokestinta didžiausiu tarifu – 32 proc.
„Reikia tiesiog įsivesti savo atlyginimą bruto, vadinamąjį atlyginimą popieriuje, į langelį. Ir skaičiuoklė parodo, kiek kiekvieną mėnesį bus gaunama į rankas. (...) Svarbiausia, kad parodo procentą, ar GPM tarifas per metus pasikeis, ar ne, ar bus taikomi progresiniai mokesčiai, ar išliks atlyginimas į rankas toks pat visus metus“, – atskleidžia „Omnisend“ finansų kontrolierė Gabrielė Bajorė.
Privačios bendrovės savo darbuotojams sukurta nemokama skaičiuoklė dabar jau prieinama ne tik saviems. Bet ekspertai sako, ji tinka tik tiems, kas gauna vien algą pagal darbo sutartį. Ir tai be jokių priedų. Skaičiuoklė, kuri sumuotų įvairias pajamas, kol kas esą neegzistuoja.
Bet žmonės gali patys išreikšti norą mokėti daugiau. Įstatymas numato, kad darbuotojas gali prašyti darbdavio jau dabar pradėti jam taikyti progresinius tarifus, jeigu pajamos periodinės ir aiškios ir jeigu nebus jokių kitų per metus – žmogus nieko neparduos, nieko nepaveldės.
„Buhalteris, skaičiuodamas algą, taiko tą bazinį, startinį tarifą – 20 proc. O gyventojas, jeigu nenori turėti keblumų metų gale, turėtų per metus atspėti, koks bus jo vidutinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas“, – teigia D. Čibirienė.
Mokesčių ekspertai sako, kad visus šiuos metus bus ramu, nes dauguma žmonių nesupras, kokie pokyčiai įsigaliojo. Staigmena bus po metų – 2027-ųjų pavasarį, kai ateis pajamų deklaravimo metas ir taps aišku, kad žmonės skolingi valstybei.
„Ir tas supratimas gali atnešti tokias dideles pinigų sumas. Faktiškai 2027 m., net ne gegužę, balandį, ko gero, bus sudaryta daug mokestinių paskolos sutarčių su Mokesčių inspekcija dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, nes gyventojai tiesiog neturės tiek pinigų“, – mano Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
„Aš manau, kad bus sumaišties. Buvo tokių, kurie anksčiau gaudavo, gal, sakykim, naudodavosi gudresnėmis mokesčių sistemos planavimo spragomis ir sugebėdavo deklaruoti pajamas taip, kad jų efektyvus gyventojų pajamų tarifas nebuvo toks didelis, lyginant su tais, kurie dirba pagal darbo sutartis“, – atsako KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius.
„Ateina jau dabar turtingesni žmonės, jie galvoja apie verslų perkėlimą, sakykime, apie rezidavimo vietos, mokesčių rezidavimo vietos pakeitimus“, – sako „WIDEN“ partneris, mokesčių teisės praktikos vadovas.
Finansų ministerija skaičiavo, kad gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai palies apie 180 tūkst. žmonių.
„Palies visus, net ir neturtingą žmogų. Jeigu, įsivaizduokime, mes pardavėme turtą 2026 m. ir gavome apmokestinamųjų pajamų, nes neišlaikėme 5 metų. Tai mane palies, nors mano alga buvo maža. O Finansų ministerija skaičiavo, kad manęs tai nepalies“, – aiškina D. Čibirienė.
Bet ekonomistas E. Stankevičius sako, kad naujovišku progresiniu sumuojamų pajamų apmokestinimu Lietuva lygiuojasi į kitas šalis.
„Pas mus po 2008 metų krizės politikai labai bijo kalbėti apie mokesčių padidinimą – tai minų laukas. Bet iš tikrųjų tie mokesčiai visur kyla iš lėto. Ir tikrai progresyvumas didėja ir tarifai tikrai didės“, – tęsia jis.
„Mažėja motyvacija, nes tu dirbi daugiau, bet nebeuždirbi tiek daugiau, kiek dirbi daugiau“, – įvertina Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Vis tik dalis pajamų į bendrą krepšelį nepateks. Pavyzdžiui, iš antrosios pakopos pensijų fondų atsiimti pinigai.
Taip pat dividendai. Vieni ekonomistai sako, kad tai yra blogai, nes turtingieji neretai gyvena būtent iš dividendų. Bet kitų teigimu, šis reformos punktas – logiškas, nes kitose šalyse dividendai irgi neįtraukiami į bendrus krepšelius.
