Rusijos ekonomika ties pavojinga teritorija: laukiant recesijos PVM didinimas iki 22 proc.

2026 metai Rusijos gyventojus pasitinka su didesniais mokesčiais. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) padidintas iki 22 proc., atsirado naujas mokestis importinei elektronikai, maždaug 10 proc. daugiau teks susimokėti perkant automobilį. Viso to reikia siekiant sumažinti karo nualinto biudžeto deficitą. Ekonomistai taip pat neatmeta, kad Rusijoje artimiausiu metu gali būti užfiksuota techninė recesija.

Kitaip nei analitikai prognozavo karo prieš Ukrainą pradžioje, Rusijos ekonomika gana sėkmingai išgyveno 2022 metų sankcijų šoką, o vėliau netgi perėjo prie augimo, kurį kurstė išlaidos karo pramonei ir didelės energetikos kainos.

Vis dėlto 2025 metais augimas prislopo, naftos kainos nukrito, o Rusijos Vyriausybei teko imtis netgi tokios nepopuliarios priemonės kaip PVM didinimas. Iki 2026 metų šio mokesčio tarifas Rusijoje buvo 20 proc.

Be to, nuo Naujųjų metų Rusijoje perkant užsienietiškus kompiuterius, telefonus ir kitą elektroniką teks susimokėti papildomai. Skaičiuojama, kad didžiausias mokestis sieks apie 5 tūkst. rublių (apie 50 eurų).

Taip pat apie 10 proc. didėja automobilių mokestis. Jis priklauso nuo transporto priemonės galingumo. Pavyzdžiui, už 120 arklio galių automobilį teks susimokėti maždaug 360 rublių daugiau, iš viso 3 360 rublių (apie 40 eurų).

2025 metais Rusijoje jau padidintas pelno mokestis fiziniams asmenims. Kaip ir kasmet šalies gyventojų laukia komunalinių paslaugų tarifų indeksavimas.

Prognozuojamas 2025 metų Rusijos federalinio biudžeto deficitas siekia 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir yra didžiausias istorijoje. Skaičiuojama, kad karui ir saugumo pajėgoms šalis išleidžia apie 38 proc. savo biudžeto, dar 8 proc. tenka skolai aptarnauti.

Negana to, 2026 metų biudžete suplanuotas 59 dolerių už barelį „Urals“ naftos kainos lygis, t. y. žemesnis nei pernai.

Pastaruoju metu pastebimas ir vienkartinių premijų naujiems kariams mažėjimas. Anksčiau siekusios iki 3,6 mln. rublių (apie 38 tūkst. eurų), dabar jos, priklausomai nuo regiono, gali būti apie 400 tūkst. rublių (4,3 tūkst. eurų).

Pasipiktins, bet neprotestuos

Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt komentavo, kad mokesčių didinimas Rusijoje susijęs su keliais dalykais.

„Pirma, biudžeto našta dėl karo, nes karinę pramonę reikia finansuoti. Antra, sumažėjusios biudžeto pajamos dėl energetikos kainų kritimo. Dauguma ekspertų yra gana pesimistiški dėl jų ir ateityje. Tokių kainų neužtenka tam, kad Rusijos Vyriausybė sugebėtų ir finansuoti karą, ir subalansuoti biudžetą. Mokesčių didinimas yra priemonė, kuri pirmiausia nukreipta į šiek tiek geresnį biudžeto subalansavimą“, – aiškino jis.

Ekonomisto vertinimu, PVM didinimas – logiškas sprendimas.

„Bet kokioje valstybėje PVM yra vienas pagrindinių mokesčių. Jo svoris biudžete automatiškai reiškia, kad padidinimas iškart generuotų daugiau pajamų. Kitas dalykas – PVM labai sunku išvengti. Jį moka iš esmės visi: ir paslaugų, ir prekių tiekėjai. Dėl to jis ir turi didelį svorį.

Aišku, bet koks toks žingsnis turi ir neigiamą įtaką. Tai bus spartesnė infliacija. Klausimas, kaip elgsis Rusijos centrinis bankas, nes jų padėtis šiuo metu yra nepavydėtina. Rusijos ekonomika yra ties recesijos riba. Didesnis PVM paskatins infliacijos paspartėjimą, o jie dabar pradėjo palūkanų mažinimo ciklą. Teoriškai tas infliacijos paspartėjimas turėtų palūkanų karpymą pristabdyti“, – svarstė jis.

A. Izgorodinas sutiko, kad didesnis PVM gali išprovokuoti neigiamą rusų reakciją.

„PVM padidinimas ir infliacijos paspartėjimas apkarpys gyventojų perkamąją galią, kuri ir taip nukentėjo nuo karo pradžios dėl sankcijų. Faktas, kad gyventojų nepasitenkinimas bus. Bet iš dalies nepasitenkinimo lygis priklausys ir nuo to, kokia to didesnio PVM dalis bus perkelta ant vartotojų pečių. Aš manau, kad šiuo atveju kainos neturėtų padidėti tiek, kiek pakils PVM, nes Rusijos ekonomika yra ant recesijos ribos. Manau, kad verslas supranta, jog kažkokią dalį jis turės susimokėti iš vidinių resursų“, – teigė pašnekovas.

Ekonomistas Marius Dubnikovas sutiko, kad nepasitenkinimo gali būti, bet jo manymu, tai turėtų likti „rusų virtuvėse“.

„Reikia suprasti, kad žmonių išlaidos auga gana stipriai. Oficiali statistika rodo, kad infliacija yra 6–8 proc., o pagal verslo apklausas ir nuotaikas yra indikacijų, kad reali infliacija nuo skelbiamos gali skirtis daugiau nei 10 proc.

Buvo kažkas suskaičiavęs „baltos mišrainės“ rodiklį Rusijoje, kad ji pabrango 70 proc. per metus, jei sudedi visus tuos ingredientus. Tad kainų augimas yra reikšmingas. Be to, visos užsienietiškos prekės yra gerokai išbrangusios, o dar ateina papildomi mokesčiai. Kad žmonės bus patenkinti tais mokesčiais – tikrai ne. Bet ar tai sukels protestus – labai abejoju“, – sakė jis.

M. Dubnikovas pridūrė, kad Rusija priversta didinti mokesčius, nes jos galimybės skolintis – ribotos.

Tikėtina recesija

Kalbant apie naują mokestį importinei elektronikai, M. Dubnikovo vertinimu, jis nukreiptas į kiniškas prekes.

„Jos yra perkamos ir būtent į tai yra nusitaikyta. Tiesiog bandoma išplėsti mokesčių bazę, ką apmokestinti, kad būtų surinkta papildomų rublių“, – sakė jis.

A. Izgorodinas pastebėjo, kad šiuo sprendimu Rusijos Vyriausybė tiesiog ieško įvairių būdų geresniam biudžeto balansui pasiekti.

„Imasi labiau kraštutinių priemonių, kurios yra gana skausmingos, PVM didinimo. Matyt, kad paraleliai ieškoma kitų variantų, kurie ne taip stipriai paveiktų gyventojų perkamąją galią, kurie bus mažiau jaučiami viešojoje erdvėje. Įsivaizduoju, kad toks yra tikslas. Dalį biudžeto finansuoti tradiciniais mokesčiais, o dalį – inovatyviais sprendimais. Automobilių mokesčio padidinimas irgi prie mažiau tradicinių sprendimų“, – sakė jis.

Oficialiais duomenimis, Rusijos ekonomika antrąjį 2025 metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, augo 0,3 proc., o trečiąjį ketvirtį – atitinkamai 0,1 proc. Taigi pernai šalis recesijos išvengė.

Vis dėlto A. Izgorodinas prognozavo, kad 2026-aisiais techninė recesija gali būti užfiksuota.

„Recesiją Rusijos ekonomikoje kitais metais gali sukelti keli dalykai. Pirma, ji dar visai neseniai buvo ties perkaitimo riba. Čia problema yra aukšta palyginamoji bazė, nes ekonomika buvo dosniai skatinama per biudžeto išlaidas, karo pramonės finansavimą. Tie pinigai, aišku, įsiliejo ir į kitus sektorius.

Kitas aspektas yra tai, kad prie recesijos privedė Rusijos centrinio banko veiksmai. Sankcijos ir spartesnis ekonomikos augimas išprovokavo infliacijos šuolį. Rusijos centrinis bankas su tuo kovojo gana agresyviu bazinių palūkanų padidinimu. Tam tikra prasme jis pasiekė savo tikslą – sulėtinti ekonomiką, infliaciją.

Dabar centrinis bankas Rusijoje yra ties pačia pavojingiausia teritorija. Nes centriniai bankai dažnai pavėluoja su karpymu, nespėja sureaguoti į ekonomikos sulėtėjimą ir pradeda mažinimą vėliau, nei tai reikėtų daryti. Palūkanos vėl pradėtos mažinti, bet ekonomikos ciklas lėtėja. Manau, kad kitų metų antrąjį ketvirtį Rusijos ekonomika atsidurs recesijoje“, – sakė jis.

M. Dubnikovas su tokia prognoze sutiko, tačiau pažymėjo, kad jam ypač sunku pasitikėti Rusijos skelbiama statistika.

„Pavyzdžiui, Rusijoje nedarbas – 2 proc., vienas mažiausių pasaulyje, tuo labai sunku patikėti. Tačiau manau, kad Rusija tikrai gali patekti į techninę recesiją, nes daugėja įvairių signalų apie tai, kad aukštos palūkanos griauna paskolų rinką. Privačios įstaigos negali gauti kreditų arba negali jų aptarnauti. Spaudimas valstybiniam sektoriui taip pat yra milžiniškas.

Rodikliai prastėja. Iki šiol Rusija turėdavo perteklinius biudžetus, o dabar turi deficitą, turėjo augančią ekonomiką, o dabar jos tempas lėtėja, gali būti ir recesija. Prieš tai matytas perkaitimas. Reikia suprasti, kad kai valstybė meta milžiniškas lėšas – 6–7 proc. BVP – karo mašinai, toks pokytis iš pradžių duoda ekonominį postūmį. Antras dalykas – išmokos pasirašius kontraktą. Buvo mokamos reikšmingos išmokos (siekiančios 20 tūkst. eurų) už tai, kad eini į karą, dabar jos sumažintos. Tokios didelės sumos Rusijoje padidino vartojimą, privatų sektorių. Bet dabar tai baigiasi, tos lėšos nėra begalinės“, – kalbėjo ekonomistas.