Tyčia ar netyčia nesumokėtos skolos, baudos ar finansinių įsipareigojimų vengimas užsienyje ramybės neduos ir Lietuvoje, mat skola gali būti išieškoma ne tik ten, kur asmuo yra, bet ir ten, kur esama jo turto. Pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos, atvejų, kai užsienio kreditoriai kreipiasi į Lietuvos antstolius dėl skolos išieškojimo, kasmet daugėja.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė portalui LRT.lt teigė, kad asmeniui išvykus iš šalies jo skolos niekur dingsta. Jos gali būti išieškomos net tik ten, kur yra pats asmuo, bet ir ten, kur esama jo turto.
Skolų dėl neįvykdytų prievolių valstybei, pavyzdžiui, nesumokėtų mokesčių ar baudų, Europos Sąjungos (ES) šalių kompetentingos institucijos išieško tiesiogiai arba perduoda išieškoti skolininko šalies institucijoms be papildomų teisminių procedūrų.
„Lietuvos gyventojų svetur nesumokėtas mokesčių skolas ar baudas pagal dvišalius tarptautinius susitarimus išieško Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“. Jei šioms institucijoms nepavyksta išieškoti skolų iš gyventojų lėšų sąskaitose, išieškojimas perduodamas antstoliams“, – aiškino Lietuvos antstolių rūmų valdytoja.
Tuo metu per civilinius teisinius santykius atsirandančias skolas kreditoriai turi prisiteisti ir vėliau pateikti reikalavimus atitinkamos šalies antstoliams.
Pasak jos, tarpvalstybinį skolų išieškojimą ES šalyse palengvina bendros standartizuotos procedūros: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, Reglamentas, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą bei Reglamentas, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.
„Bet kurioje ES šalyje pagal šiuos reglamentus priimtas teismo sprendimas pripažįstamas, jis gali būti pateikiamas vykdyti be papildomo pripažinimo visose ES šalyse, išskyrus Daniją“, – teigė pašnekovė.
Išlaikymo išieškojimą iš ES valstybėse esančių skolininkų palengvina Reglamentas dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Reglamentas taip pat taikomas visose ES šalyse, įskaitant ir Daniją.
„Valstybės turi savo centrines institucijas, kurios neatlygintinai padeda išlaikymo kreditoriams bei skolininkams pareikšti savo teises kitoje valstybėje narėje. Lietuvoje šias funkcijas vykdo „Sodra“, jei reikalavimai susiję su jaunesnių negu 21 m. asmenų išlaikymo prievolėmis, ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jei prašymai susiję su suaugusių asmenų išlaikymo prievolėmis“, – komentavo ekspertė.
Tais atvejais, kai skolų reikalauja ne ES šalių kreditoriai, užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos teritorijoje gali būti vykdomi tik tada, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas (kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą).
„Lietuvos antstolių pagalbos ES ir kitų šalių kreditoriams neretai prireikia ir anksčiau nei priimamas teismo sprendimas. Kad teismas galėtų nagrinėti bylą, dažnai būtinas kitos ginčo šalies dalyvavimas arba jos informavimas apie teismo procesą. Tokiais atvejais kitų šalių kreditoriai arba jų atstovai (advokatai) kreipiasi į Lietuvos antstolius, prašo įteikti reikiamus dokumentus Lietuvoje esantiems adresatams. Kasmet gaunama apie 500 įvairių prašymų maždaug iš 30 šalių, daugiausia – Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos. Didžioji dalis dokumentų sėkmingai įteikiami“, – statistiką pateikė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja.
Kaip skolos išieškomos?
Pasak D. Šnirpūnės, popieriniai vykdomieji dokumentai atsiunčiami paštu Lietuvos antstolių rūmams, čia suskaitmeninami ir įkeliami į Antstolių informacinę sistemą.
„Elektronine forma išduotus vykdomuosius dokumentus ES valstybių kreditoriai į Antstolių informacinę sistemą gali įkelti ir savarankiškai. Dažniausiai tokia galimybe naudojasi Latvijos ir Estijos kreditoriai“, – apie proceso eigą kalbėjo pašnekovė.
Pradėjęs išieškojimą Lietuvoje antstolis taiko analogiškas priverstinio vykdymo priemones, kaip ir išieškodamas Lietuvoje priteistas skolas: skolininkas pirmiausia raginamas atsiskaityti geruoju, vėliau, jei reikia, skolos išieškojimas nukreipiamas į skolininkui priklausančias lėšas ir turtą.
Atvejų, kai užsienyje sukauptos skolos išieškomos Lietuvoje, kasmet daugėja.
„Juda gyventojai, juda ir jų skolos. Dažniausiai reikalavimus išieškoti skolas Lietuvoje pateikia bankai ir vartojimo kreditų bendrovės iš ES valstybių ir kitų šalių. Taip pat kreipiasi mobiliojo ryšio operatoriai, draudimo paslaugų bendrovės“, – kalbėjo D. Šnirpūnė.
Tokių atvejų metai iš metų daugėja: juda gyventojai, juda ir jų skolos. Dažniausiai reikalavimus išieškoti skolas Lietuvoje pateikia bankai ir vartojimo kreditų bendrovės iš ES valstybių ir kitų šalių. Taip pat kreipiasi mobiliojo ryšio operatoriai, draudimo paslaugų bendrovės.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. Lietuvos antstoliams pateikti vykdyti 678 ES šalių teismų sprendimai, kuriais reikalaujama išieškoti 91,3 mln. eurų skolų. Per devynis šių metų mėnesius jau pateiktas ES šalių 691 sprendimas dėl 97,1 mln. eurų skolų.
