Lietuvoje mobiliojo ryšio aprėptis yra beveik visuotinė, tačiau Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) teigia, kad jo sparta dar ne visur gera, ypač magistraliniuose keliuose.
Anot RRT pirmininkės Jūratės Šovienės, automobilių keliuose ir geležinkeliuose ryšio sparta per metus šiek tiek pagerėjo, tačiau 5G ryšys dar neveikia visose svarbiausiose atkarpose.
„Tokios paslaugos būtinos ne tik gyventojams, bet ir pažangioms transporto sistemoms, o iki metų pabaigos lieka nedaug laiko įvykdyti 700 MHz dažnių juostos leidimuose numatytą reikalavimą – užtikrinti ne mažesnį kaip 30 Mb/s greitį magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose“, – pranešime teigė J. Šovienė.
Anot pranešimo, mobiliojo ryšio aprėptis 4G ryšiu dengia 97,9 proc., o 5G ryšiu – 94,7 proc. šalies teritorijos ir yra prieinamas beveik visiems gyventojams (99,7 proc.), tačiau keliuose ir geležinkeliuose, priklausomai nuo operatoriaus, 30 Mb/s ryšio rodiklis siekia tik 81,9–90,8 procento.
Priklausomai nuo operatoriaus, 5G ryšys būstuose dengia skirtingą dalį šalies: „Bitės“ – 77 proc. (2,6 proc. daugiau nei gegužę), „Telia“ – 99,7 proc. (be pokyčių), o „Tele2“ – 72,6 proc. (4,5 proc. daugiau).
Tačiau mobiliojo ryšio sparta išlieka nevienoda – vidutinės tinklo apkrovos (50 proc.) sąlygomis 30 Mb/s greitis pasiekiamas 90,6 proc. namų ūkių, o 100 Mb/s – 71,9 proc. Kaimiškose vietovėse 30 Mb/s greitis pasiekiamas 59,8 proc., o 100 Mb/s – 25,9 proc. namų ūkių.
RRT tyrimas rodo, kad 5G naudotojų skaičiui sparčiai didėjant fiksuotojo ryšio plėtra praktiškai sustojo. Per dvejus metus 5G naudotojų skaičius išaugo daugiau nei 4,5 karto – iki 780 tūkst., o mobiliaisiais tinklais perduodamų duomenų apimtys – beveik 45 proc., kartu tai pradėjo kelti apkrovos problemų piko valandomis.
Tuo metu šviesolaidinis internetas pasiekė tik 61,1 proc. būstų – vos 0,5 punkto daugiau nei 2023 metais.
„Tai signalizuoja tik vieną – be papildomos valstybės paramos šviesolaidinio tinklo plėtra nepaspartės. Be stipraus fiksuotojo ryšio nebus ir kokybiško mobiliojo – todėl sprendimai čia reikalingi ne tik iš operatorių, bet ir iš valstybės, savivaldybių bei pačių gyventojų“, – pabrėžė J. Šovienė.
Abiejų ryšių aprėpties situacija šiais metais savivaldybėse iš esmės išliko tokia pati kaip 2023 metais – didžiausia aprėptis fiksuojama didmiesčiuose, o mažiausia – Alytaus, Lazdijų, Ignalinos, Pagėgių, Skuodo, Šilalės ir Molėtų rajonuose.
Anot RRT pirmininkės, regionuose, kur leidimų išdavimas ir derinimo procedūros yra aiškios ir greitos, tinklų plėtra vyksta sklandžiau, o užsitęsusios procedūros ar neaiškūs reikalavimai didina projektų kaštus ir stabdo investicijas.
Be to, gruodį Lietuvoje oficialiai nutrauktas 3G tinklų veikimas. Pasak tarnybos, ši technologija jau buvo pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko spartesnes 4G arba 5G technologijas ir jų vartotojai jokio skirtumo nepajus.
„3G išjungimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti spektro išteklius į kokybiškesnį ir spartesnį ryšį, ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje“, – teigė J. Šovienė.
2026 metų viduryje RRT planuoja surengti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcionus, siekiant spartesnio, atsparesnio ir visiems prieinamo mobiliojo ryšio plėtros visoje Lietuvoje. Jų rezultatai nulems, kaip mobilusis ryšys bus plėtojamas artimiausius penkerius metus.
BNS rašė, jog taip siekiama sustiprinti Lietuvos galimybes užtikrinti ryšį kritiniais atvejais, o dabar valstybės institucijos valdo gerokai mažiau bazinių stočių nei privatūs operatoriai, tad aukcionas užtikrintų, kad modernus ryšis dengtų visą Lietuvos teritoriją.
Iki 2030 metų pabaigos visoje šalyje privalės būti užtikrinta 30 Mb/s sparta visiems namų ūkiams ir verslams bei 100 Mb/s sparta gyvenvietėse, kuriose gyvena daugiau nei 200 gyventojų. Plėtra pirmiausia turės būti nukreipta į teritorijas, kuriose šiuo metu nėra galimybių naudotis 100 Mb/s ryšiu.
