Prezidentas Gitanas Nausėda teigia sulaukęs kaimyninių Lenkijos ir Latvijos vadovų patikinimo, kad dėl baltarusiškų trąšų eksporto laikysis tokios pačios pozicijos kaip Lietuva.
„Pastaruosiuose forumuose tiek Helsinkyje, tiek Briuselyje kalbėjausi, nes man buvo įdomu išgirsti ir Lenkijos vadovų, ir Latvijos vadovų nuomonę, kaip jie hipotetiniu klausimu, jeigu kas nors pasiūlytų eksportuoti Baltarusiškas trąšas per jų uostus, ar jie tikrai laikytųsi tokios kietos pozicijos, kaip laikosi Lietuva. Ir atsakymas buvo „taip“, – ketvirtadienį interviu TV3 Žinioms sakė valstybės vadovas.
Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1 dienos yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“. Šios sankcijos įsigaliojo 2021 metų gruodžio 8-ąją.
Vėliau sankcijas baltarusiškoms trąšoms įvedė ir ES.
Tačiau gruodžio viduryje mainais į daugiau nei 100 kalinių paleidimą iš Baltarusijos JAV pažadėjo sankcijas trąšoms panaikinti.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra sakęs, kad JAV panaikinus sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui, Lietuvos ir Europos Sąjungos tai nepaveiks – sankcijos toliau lieka galioti.
G. Nausėdos teigimu, JAV naikindama minėtas sankcijas Baltarusijai, sprendžia kitus uždavinius.
„Tai yra valstybė, kuri yra už Atlanto vandenyno, ir, be jokios abejonės, jie turi tam tikrą kitą geopolitinę strategiją žvelgiant į visą pasaulį, pagaliau dėl jų dydžio. Mes esame šitoje žemyno dalyje, kurią galima įvardinti karšta, kurioje veikia agresyvios valstybės. Ir agresyvių valstybių pamaloninimas arba puolimas ant kelių prieš jas reiškia, kad jos laikys tave silpna ir jos laikys tave dar labiau pažeidžiamu ir, ko gero, tas jų agresyvias ambicijas toks elgesys tik pamaitintų. Todėl mes laikomės tos nuostatos, ir aš tą esu ne kartą pasakęs – ta mintis man labai patinka – vertybių politika yra labiausiai apsimokanti politika“, – ketvirtadienį kalbėjo prezidentas.
Anot jo, Baltarusija – tai šalis savotiškas parako sandėlis, ir „kas yra dar blogiau – tas parako sandėlis iš esmės priklauso nuosavybės teise Rusijos Federacijai“.
„Štai kodėl dialogas vedamas, jį neseniai pastebėjo ir pats diktatorius pasakęs, kad su lietuviais kalbamės, bet kalbamės žemesniu lygiu, kalbamės apie konkrečius klausimus. Amerikiečių pagalba, be abejo, vertintina taip pat, kadangi tai yra mūsų didysis sąjungininkas, kuris turi nemažai svertų Baltarusijai, ir kaip matome, na, bent jau šiuo metu tai duoda tam tikrus rezultatus“, – tvirtino Lietuvos vadovas.
ES sankcijas „Belaruskalij“ paskelbė 2022 metų kovo 2-ąją – ES tuomet priėmė reglamentą, kuriuo uždraustas kalio trąšų vežimas iš Baltarusijos. Šias sankcijas Bendrija vis pratęsia, o dėl tolesnių veiksmų turėtų apsispręsti kitų metų pradžioje.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį.
Nausėda apie LRT pataisų svarstymą: nelabai panašu į teisėkūrą demokratinėje valstybėje
Praėjusią savaitę skubos tvarka vykę LRT įstatymo pataisų svarstymai neprimena demokratinio teisėkūros proceso, sako G. Nausėda.
„Tai, kas vyko pačiame Seime, tikrai nelabai panašu į teisėkūrą demokratinėje valstybėje. Ir aš suprantu, kad, be jokios abejonės, valdančioji koalicija pirmoji pradėjo šitą vežimą stumti. Šiuo atveju turbūt ne apie vežimą, o apie buldozerį reikėtų kalbėti“, – ketvirtadienį TV3 televizijai sakė šalies vadovas.
„Procesas buvo pradėtas paskubomis, tartum kažko baiminantis, tartum šiek tiek vogčiomis. Ir tai iškart uždavė labai prastą toną visam procesui – atsirado tas nepasitikėjimas, kuris išvirto į septynis šimtus ir devynis šimtus opozicijos pasiūlymų, iš kurių nemaža dalis yra tikrai tokia mažai ką bendro su rimtais įstatymais turinti“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda pažymi, jog pastaruoju metu Seime vykstantys procesai lemia ir didesnį visuomenės susipriešinimą
„Seimas, kuriame nepriimami sprendimai arba sprendimų priėmimas paverčiamas balaganu, pirmiausia yra mūsų pačių veiksmas prieš mus pačius“, – sakė prezidentas.
„Tas susipriešinimas galbūt kitą kartą atsiranda ir dėl to, kad dalis žmonių galvoja, kad tik jie myli tėvynę, myli Lietuvą (…), jų sprendimo būdai yra vieninteliai ir neginčijami. Kuomet mes leidžiame kitiems mylėti tėvynę ir kiti leidžia mums (…) prisidėti prie tėvynės gerovės, tada mes įgyjame daugiau pakantumo vienas kitam“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seime skubos tvarka svarstytos žurnalistų bendruomenės kritikos sulaukusios LRT įstatymo pataisos.
Dėl LRT įstatymo pataisų šauktas papildomas nenumatytas Seimo posėdis, svarstymai salėje ir Kultūros komitete truko keliolika valandų. Komiteto posėdis turėjo vykti ir praėjusį ketvirtadienį, tačiau dėl sušlubavusios komiteto pirmininko K. Vilkausko sveikatos buvo atšauktas.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Tiesa, daug kritikos sulaukusias LRT įstatymo pataisas dar tobulins parlamento vadovo Juozo Oleko buriama darbo grupė. Sprendimas pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarką buvo priimtas po pirmadienį Prezidentūroje vykusio šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimo
