Finansų ministerijai siūlant didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, šalies verslai nustebę ir sako – dėl šešėlinės ekonomikos valstybė ir taip nesurenka pakankamai mokesčių, o tokie siūlymai šešėlį tik didintų. Finansų ministras atviras – to norėjo „Nemuno aušros“ frakcija ir nors didelių rizikų nemato, pripažįsta – prie šešėlio mažinimo toks sprendimas neprisidės.
Už meduolį ar karštą arbatą sostinėje Kalėdų mugėje daugelis atsiskaito kortele, ne grynaisiais pinigais. Lietuvos banko užsakymu atlikta apklausa rodo – atsiskaitymas grynaisiais menksta, bet išlieka populiarus, taip atsiskaito vienas iš keturių gyventojų.
Siekiant šešėlį mažinti, prieš trejus metus buvo įvesti ribojimai. Atsiskaitant už prekes ar paslaugas, grynaisiais pinigais galima atsiskaityti iki 5 tūkst. eurų. Dabar siūloma šią ribą dvigubinti iki 10 tūkst.
„Esam su ekspertais konsultavęsi, su VMI ekspertais, iš tiesų ta riba – ar 5 ar 10 tūkst., ne itin daug ką keičia“, – sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Anksčiau panašų projektą, tik su dar didesne – 15 tūkst. eurų riba registravo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Tada Finansų ministerija siūlė projektui nepritarti, įvardijo jį kaip apsunkinantį pastangas efektyviai mažinti šešėlinę ekonomiką, pabrėžė, kad Lietuvos pastangas teigiamai įvertino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Šį kartą įstatymo projektą, siūlantį atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą didinti, Finansų ministerija registravo pati.
„Iš tiesų „Nemuno aušrai“ tai buvo svarbus klausimas nuo pradžių, jie visada jį kėlė, visada klausė mūsų, kur. Iš pradžių buvo 15 tūkst. siūlymas, kuris neatitinka direktyvinio reguliavimo, o dabar dėl 10 tūkst., kuris absoliučiai logiškas ir atitinka visas taisykles“, – sako finansų ministras.
„Labai smagu, kad Vyriausybė išgirdo mūsų prašymą, „Nemuno aušra“ rinkimų metu ir pernai kalbėjo apie tai. Kai žmonėms atimama galimybė, jie priklausomi nuo bankų, tai nenormalu“, – mano „aušrietis“ R. Žemaitaitis.
Vis dėlto verslą vienijančios asociacijos nesupranta, kodėl siūlymas didinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribą teikiamas būtent dabar.
„Labai nemaloni staigmena visai skaidriai veikiančiai verslo bendruomenei, atrodo, tiek daug ėjome link didesnio skaidrumo, šešėlinės ekonomikos mažinimo. Ten, kur grynųjų pinigų, – daugiau rizikų šešėliui, juos sunkau apskaityti“, – pažymi iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė.
„Man juokingiausia tai, kad kažkas bando sakyti, kad tai yra šešėlis. Šešėlis šiandien nėra grynuosiuose piniguose, jis yra kriptovaliutose, ir būtent tuose atsiskaitymuose, kai neturim galimybės susekti pinigų srautų“, – tikina R. Žemaitaitis.
Rizikų nemato ir ministerija, nors pripažįsta – situacijos dėl šešėlio irgi nepagerins.
„Rizikos nėra iš tiesų didelės. Ir ekspertai sako, kad, na, be abejo, tai nepadės kovai su šešėliu, bet ir labai didelės neigiamos įtakos neturės“, – sako ministras K. Vaitiekūnas.
Verslas sako, siūlymas nepagrįstas nei verslo poreikiais, nei ekonomine logika, taip pat prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams.
„Lietuva yra didesnės rizikos zonoje dėl šešėlinės ekonomikos, PVM nesurenkamame, esam dugne, treti nuo galo tarp ES pagal nesurenkamą PVM, tai apie ką mes kalbame?“ – stebisi iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė.
„Ne veltui penktosios kolonos įvairiose šalyse kaip susitarusios eskaluoja grynųjų pinigų klausimą. Nes kuo daugiau grynųjų ekonomikoje, tuo didesnis šešėlis, kuo didesnis šešėlis, tuo mažesni biudžetai, kuo mažesnis biudžetas, tuo mažiau pinigų gynybai ir viskas atsistoja į savo vietas“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narys Raimondas Kuodis.
Pataisos gali būti priimtos jau iki Kalėdų. Finansų ministras tikina – nors siūlymas buvo aptartas koalicijos taryboje, aušriečiai nereikalavo registruoti projekto mainais į paramą balsuojant už valstybės biudžetą.
