Prieš metus Latvijos Vyriausybė nurodė šalies Susisiekimo ministerijai (SM) kartu su projekto vykdytojais sumažinti bendrą projekto „Rail Baltica“ kainą ir iki šių metų liepos mėnesio pateikti ataskaitą, nurodančią didžiausią leistiną projekto finansavimo sumą. Tačiau Vyriausybė iki šiol tokios ataskaitos vis dar nesvarstė, nors politikai ir pareigūnai ne kartą viešai deklaravo palaikantys „Rail Balticos“ kaštų optimizavimą.
Laida „Kas vyksta Latvijoje?“ („KNL?“) turi informacijos, kad sumažinus triukšmo užtvarų kiekį, kelių sankryžas, tunelius ir pylimus būtų galima sutaupyti kelis šimtus milijonų eurų, tačiau tai vis tiek sudaro tik nedidelę dalį trūkstamų milijardų. Be to, kainų augimas ir kitos rizikos gali lemti, kad net įskaičiuojant sutaupytus kaštus projektas galiausiai kainuos brangiau.
Praėjusią savaitę sukako metai nuo tada, kai Vyriausybė patvirtino europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtros planą, pagal kurį pirmuoju projekto etapu turi būti nutiesta linija nuo Lietuvos iki Estijos sienos, pastatytos stotys Rygos centre ir oro uoste, užtikrintas jų sujungimas bei įrengtos mažiausiai keturios regioninės stotys.
Praėjusią vasarą Valstybės audito tarnyba paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad „Rail Balticos“ projekto kaina Latvijoje gali siekti 9,6 mlrd. eurų – beveik penkis kartus daugiau, nei buvo vertinta anksčiau. Praėjusių metų gruodį pirmojo etapo kaina buvo įvertinta beveik 6,5 mlrd. eurų, įskaitant jungtį su sostine, o pietų–šiaurės jungtis su kaimyninėmis šalimis, arba pagrindinė linija, buvo planuota už 4,55 mlrd. eurų.
Tiek prieš, tiek iškart po Vyriausybės sprendimo žiniasklaidoje, taip pat ir „KNL?“ diskusijose, susisiekimo ministras ir projekto vykdytojai pateikė skirtingas galimas išlaidų sumažinimo sumas.
Spalį tuometis „Eiropas Dzelzceļa līnijas“ vadovas Erikas Dilevas teigė, kad optimizuojant kaštus galima būtų sutaupyti „maždaug 600–700 mln. eurų“, gruodį, jau po vyriausybės sprendimo, susisiekimo ministras Kasparas Briškensas („Progresyvieji“) kalbėjo apie 400 mln. eurų, o „RB Rail“ vadovė Kitija Gruškevica iškart įvardijo kitą sumą – 500 mln. eurų.
Kad ir kokie būtų skaičiavimai, nė vienas iš šių skaičių nesiekia 20 proc. kaštų mažinimo, kurio po kelių mėnesių pareikalavo ministrė pirmininkė Evika Siliņa („Naujoji vienybė“). Kol kas neaišku, ar šis kaštų sutaupymo dydis buvo kuo nors pagrįstas.
Remiantis viešai prieinama informacija ir „KNL?“ turimais duomenimis, šiuo metu lūkesčiai yra tokie, kad pagrindinio geležinkelio kelio kaštų mažinimas galėtų siekti apie 15 proc. anksčiau planuotos sumos, neįskaičiuojant infliacijos augimo.
Brangūs decibelai: daugiausia sutaupoma sumažinus triukšmo užtvaras?
Šiuo metu nėra informacijos, kuri patvirtintų, kad triukšmo užtvarų mažinimas leistų sutaupyti tiek, kiek pernai minėjo E. Dilevas. Tačiau K. Briškenso prieš metus įvardyta suma atitinka „RB Rail“ pateiktą informaciją Susisiekimo ministerijai, kad buvo „parengti išsamūs kaštų optimizavimo pasiūlymai“, numatantys galimą 400 mln. eurų sutaupymą. Tai nurodyta „RB Rail“ laiške „KNL?“, kurį ministerija perdavė šių metų vėlyvą rudenį.
Pasak „Rail Balticos“ atstovų, tokie sutaupymai tapo įmanomi po 2023 m. pakeistų ministrų kabineto taisyklių, nustatančių transporto triukšmo ribas ir suderinančių jas su kitų Baltijos šalių reikalavimais. Paaiškėjo, kad daugelį metų Latvijoje planuojamas triukšmo lygis buvo aukštesnis nei Estijoje ir Lietuvoje, nes iki 2023 m. lapkričio šalyje nebuvo atskiros triukšmo normos transportui, įskaitant geležinkelius.
Todėl projektuojant „Rail Balticą“ garso ribos buvo pagrįstos užstatytų teritorijų limitais, o tai reiškia, kad vietovėse, kuriose „Rail Baltica“ kerta kaimo vietoves su individualia (vienbučių) gyvenamųjų namų statyba, kaip dažniausiai būna šalia planuojamos geležinkelio linijos, dienos metu turėjo būti užtikrinta 55 dB(A), vakare – 50 dB(A), naktį – 45 dB(A) riba.
Dabar reikalavimus galima sumažinti nustatant iki 10 dB(A) platesnius kriterijus. Visgi, kol kas perprojektuota tik viena atkarpa, kurioje triukšmo užtvarų atkarpos ilgis sumažėjo nuo 44 iki 8 kilometrų.
„KNL?“ taip pat turi buvusios Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojos Kristīne Malnačos pranešimą, kuris buvo parodytas šių metų balandį Susisiekimo ministerijos surengtame forume dėl „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo spartinimo. Jame apskaičiuota, kad triukšmo užtvarų sąskaita būtų galima sutaupyti apie 263,4 mln. eurų, o dar beveik 90 mln. eurų būtų galima sutaupyti „kelių kirtimų“ ir „valstybinių kelių bei privažiavimo kelių statybos“ punktuose.
Padalyta Latvija: kiek kelių sankryžų bus „išbraukta iš projekto“?
Skirtingai nuo triukšmo barjerų, kurie pirmiausia paveiks arčiau geležinkelio kelių gyvenančius ar dirbančius asmenis, geležinkelis „kerta“ kelius, o tai paveiks daug didesnę šalies gyventojų ir įmonių dalį.
Remiantis „Latvijos valstybinių kelių“ (LVC) duomenimis, „Rail Balticos“ maršrute numatyta daugiau nei 50 kelių kirtimų. „RB Rail“ nurodė „KNL?“, kad bendri sutaupymai keliams visame geležinkelio kelyje galėtų siekti apie 100 mln. eurų, tačiau neįvardijo, kiek sankryžų būtų atsisakyta.
LVC informavo, konceptualiai pritarę šešių sankryžų neįtraukimui į projektą tam, kad būtų sumažintos išlaidos. Tuo pat metu LVC atstovė Anna Kononova teigė, kad LVC mano, jog, siekiant užtikrinti gyventojų mobilumą, visos „Rail Balticos“ projekte suplanuotos sankryžos turėtų būti įgyvendintos.
A. Kononova taip pat pažymėjo, kad projekto vykdytojai turi pasiūlyti alternatyvių sprendimų, kaip organizuoti eismą tose vietose, kur „Rail Balticos“ linija kirs kelius (pavyzdžiui, kaip nutiesti privažiuojamuosius kelius) be šių sankryžų.
Iš LVC atsakymų taip pat matyti, kad keliais atvejais gyventojų mobilumo klausimai vis dar nelaikomi išspręstais, nes, pasak LVC atstovo spaudai, bendrovė paprašė projekto vykdytojų „kiekvieną atvejį, kai „Rail Balticos“ linija kerta valstybinės reikšmės kelią, nagrinėti individualiai, ieškant geriausių būdų, kaip užtikrinti vietos gyventojų mobilumą ir galimybę naudotis socialinėmis paslaugomis nepabloginant verslo aplinkos“.
Aukšti pylimai: kiek bus sutaupyta perprojektavus pietinį ruožą?
„KNL?“ jau prieš tai rašė apie vis dar neišspręstą „Rail Balticos“ projektavimo situaciją, dėl kurios magistralės statytojas „E.R.B. Rail JV PS“, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, beveik visus metus neturėjo galimybės aptarti su „Rail Balticos“ šių metų sausį „Europos geležinkelių linijoms“ pateiktų optimizavimo pasiūlymų.
Gruodžio pradžioje priimdamas kitų metų valstybės biudžetą per galutinį svarstymą Latvijos parlamentas taip pat pritarė antrajam svarstymui pateiktam Vyriausybės siūlymui papildomai skirti 8 mln. eurų „Rail Balticos“ pietinio ruožo pertvarkymui.
Pasak parlamento sekretoriaus Ģirtso Dubkēvičo („Progresyvieji“) interviu Delfi TV, ši investicija į pertvarkymą leistų sutaupyti apie 200 mln. eurų. Ši „orientacinė“ suma taip pat buvo paminėta ir po kelių dienų pateiktame Teisingumo ministerijos atsakyme Europos Parlamento nariams.
Tiesa, rangovas dar prieš kelis mėnesius atsakydamas „KNL?“ minėjo perpus mažesnę sumą: „Šiuo metu vertinami įvairūs optimizavimo scenarijai, ir preliminariai galimą išlaidų sumažėjimą būtų galima apibūdinti maždaug 100 mln. eurų, derinant projektinių sprendinių optimizavimą ir darbų apimties mažinimą.“
Dar anksčiau, vasarą, „RB Rail“ laidai „KNL?“ nurodė, kad, sumažinus pylimų aukštį pagal rangovų pasiūlymus, ruože nuo Misos iki Lietuvos sienos sutaupymai galėtų siekti apie 40 mln. eurų. Vasaros pabaigoje rengtame Latvijos susisiekimo ministerijos informacinės ataskaitos projekte minima, jog dėl rangovo siūlomų sprendimų pietinėje magistralės atkarpoje išlaidos galėtų sumažėti iki 120 mln. eurų.
Tačiau bet kuriuo atveju iš Susisiekimo ministerijos atsakymo laidai „KNL?“ matyti, kad šios sutaupymo galimybės yra sąlyginės, nes kalbama apie statybos darbų sąmatos mažinimą, kai jos „bendra suma 200 mln. eurų viršija šio etapo statybai prieinamą EISI finansavimą“. Kitaip tariant, be tokio optimizavimo neįmanoma tilpti į iki šiol numatytą biudžetą.
„Žinomas jautrumas“: ką slepia Latvijos susisiekimo ministerija?
Susisiekimo ministerijos parlamentinis sekretorius Ģirts Dubkēvičs lapkričio pabaigoje vykusiame Latvijos parlamento Prašymų komisijos posėdyje, atsakydamas į klausimus dėl vėluojančio, tačiau šį rudenį Valstybės kanceliarijai pateikto informacinio pranešimo slaptumo, pareiškė, kad jis yra „tam tikru pobūdžiu jautrus“, nepatikslindamas, ar jautriais laikomi projekto kaštai, ar jo įgyvendinimo terminai.
Rašytiniame atsakyme į „KNL?“ klausimus apie naujai rengiamą pranešimą Susisiekimo ministerijos atstovė spaudai Iveta Kamarūtė rėmėsi prieš metus Vyriausybės patvirtintu pranešimu, kuriame nurodyta, kad „Rail Balticos“ pirmojo etapo kaštai galėtų siekti 5,5 mlrd. eurų, iš jų tarpvalstybinio sujungimo kaina – 4,5 mlrd. eurų.
Ji taip pat pridūrė, kad „SM neturi teisės atskleisti nei aktualių prognozuojamų pirmojo etapo kaštų, nei skaičiavimo metodikos. Kadangi informacinis pranešimas vis dar yra derinimo procese, jis laikytinas darbo dokumentu, o kaštai gali keistis priklausomai nuo su suinteresuotomis šalimis suderintų sprendimų“.
Laidos „KNL?“ žiniomis, bent vienoje iš šią vasarą parengtų naujojo pranešimo versijų kaip galima maksimali sutaupymo suma minėta daugiau nei 500 mln. eurų, įskaitant ir regioninių stočių supaprastinimą.
Tačiau yra dar vienas svarbus aspektas. Praėjusių metų gruodį Vyriausybės nagrinėtoje ataskaitoje projekto sumos buvo nurodytos 2023 m. kainomis ir be pridėtinės vertės mokesčio. „KNL?“ turima informacija leidžia teigti, kad ir šią vasarą aptartame pranešimo projekte kaštai vis dar pateikiami užpernai galiojusiomis kainomis.
Visgi dėl iki šiol buvusios infliacijos 2025 m. kainos jau padidino bendrus projekto kaštus, o kadangi dabar statybos ir atsiskaitymai turi būti planuojami daugeliui metų į priekį, net ir pagal konservatyviausias infliacijos prognozes papildomoms indeksavimo išlaidoms gali prireikti dar mažiausiai 300 mln. eurų.
Atsižvelgiant į papildomas perprojektavimo išlaidas ir kitus galimo kaštų augimo rizikos veiksnius, pavyzdžiui, dėl vėlavimo paspartinti statybas, šiuo metu lieka atviras klausimas – ar „Rail Balticos“ projekto kaina mažės, ar dar labiau augs.
