2024 metų pradžioje dėl Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų ir praloštų milijonų pradėtas ikiteisminis tyrimas jau yra baigiamojoje stadijoje, informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Planuojama, kad tyrimą organizuojantis Europos deleguotasis prokuroras bylą teismui perduos per pirmuosius 2026 metų mėnesius.
Be to, gruodžio 19 dieną baigiasi pastarąjį kartą trims mėnesiams pratęstas Š. Stepukonio kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas.
Europos prokuratūros atstovai antradienį LRT.lt informavo, kad po gruodžio 19 dienos Š. Stepukoniui turėtų būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijoje.
„Kita ankstesnė prievartos priemonė – asmens tapatybės dokumentų paėmimas – lieka galioti“, – nurodoma atsakyme.
Nors šio tyrimo byla teismui dar neperduota, Vilniaus apygardos teisme šiuo metu jau svarstomos dvi civilinės bylos, kuriose investicijų bendrovė „Baltcap“ iš Š. Stepukonio, azartinių lošimų bendrovių „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1“ bei finansų maklerio įmonės „Interactive Brokers“ siekia atlyginti patirtą žalą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- FNTT: beveik 2 metus trunkantis ikiteisminis tyrimas, kuriame Š. Stepukonis pripažintas įtariamuoju, eina į pabaigą.
- Europos prokuratūra ketina pakeisti Š. Stepukoniui taikomą kardomąją priemonę į įpareigojimą periodiškai registruotis policijoje.
- Buvęs „Baltcap“ fondo partneris galėjo pasisavinti apie 42 mln. eurų, iš kurių didžiąją dalį – pralošti kazino.
- „Baltcap“ teismuose jau bylinėjasi su „Olympic Casino“ ir finansų maklerio įmone „Interactive Brokers“, iš kurių siekia susigrąžinti turtą.
Įtariamas pasisavinęs 42 mln. eurų
Viešojoje erdvėje pirmosios užuominos apie Š. Stepukonio problemas pasirodė dar 2023 metų pabaigoje, kai pranešta, kad jis pašalintas iš „Baltcap“ fondo partnerių.
Vaizdas apie vyro galimai pasisavintus ir praloštus milijonus eurų ėmė ryškėti pirmaisiais 2024 metų mėnesiais. Tų metų vasarį surengtoje spaudos konferencijoje Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas pranešė, kad Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs ne mažiau kaip 27 mln. eurų.
„Didžioji minėto pasisavinto turto suma galėjo būti pralošta tiek Lietuvos, tiek Estijos lošimo bendrovėse“, – sakė prokuroras.
2024 metų vasarį ikiteisminis tyrimas vyko keliomis kryptimis. Pirmiausia siekta nustatyti Š. Stepukonio buvimo vietą, paskelbta jo paieška. Be to, teisėsauga siekė nustatyti nusikalstamos veiklos aplinkybes ir padarytą turtinę žalą.
Š. Stepukonis buvo sulaikytas nuo 2024 metų vasario 10 dienos iki kovo 22 dienos. Nuo tada iki šiol jam pritaikyta intensyvi priežiūra ir uždėta apykojė.
Praėjus daugiau nei metams informacija apie šį ikiteisminį tyrimą buvo atnaujinta. 2025 metų kovo 6 dieną surengtoje spaudos konferencijoje D. Karčinskas nurodė, kad Š. Stepukonis iš viso galėjo pasisavinti daugiau nei 42 mln. eurų.
„Iš kurių 5 mln. eurų buvo pralošta Lietuvoje registruotoje lošimo bendrovėje. 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją. Didžioji – liūto – dalis buvo pralošta Estijos bendrovėje, daugiau nei 31 mln. eurų“, – tada sakė jis.
Prokuroras dar papasakojo, kad buvo atlikti nukentėjusių „Baltcap“ patronuojamųjų įmonių ūkinės veiklos tyrimai, po kurių byla papildyta duomenimis apie apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Be to, nustatyta, kad Š. Stepukonis, siekdamas išvengti mokesčių, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir turtą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai LRT.lt informavo, kad 2025 metų gruodį šiame ikiteisminiame tyrime vykdomi galutiniai procesiniai veiksmai.
„Atlikę visus būtinus veiksmus, apie tai informuosime žiniasklaidą ir visuomenę“, – nurodė tarnyba.
8,4 mln. eurų bauda kazino
Šiemet kovą Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) dėl Š. Stepukonio istorijos „Olympic Casino Group Baltija“ skyrė 8,4 mln. eurų baudą.
„Bendrovė nesiėmė pakankamų veiksmų, kad nustatytų Š. Stepukonio pralošiamų lėšų kilmę, o jo piniginių operacijų stebėsena buvo tik formali ir neveiksminga“, – pranešė LPT.
Jos pateiktais duomenimis, Š. Stepukonis „Olybet“ lošimų svetainėje operacijas vykdė nuo 2016 metų gruodžio iki 2021 metų birželio pabaigos.
„Vietoje aiškinimosi, ar Š. Stepukonis neturi problemų su lošimu arba priežiūros tarnybos informavimo, „Olympic Casino“ skatino jį lošti dar daugiau. Jam buvo paruoštas individualus skatinimo paketas. Iš viso tam skirta 1,3 mln. eurų. Ši „premija“ galėjo būti išleista tik lošimams. Taip pat skirtos kitos skatinimo priemonės“, – patikrinimo rezultatus komentavo LPT direktorius Virginijus Daukšys.
Pati bendrovė savo naujausioje – 2024 metų – finansinėje ataskaitoje nurodo, kad 8,4 mln. eurų baudą yra apskundusi teismui.
„Patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių sisteminių neatitikimų ar platesnių abejonių dėl bendrovės pinigų plovimo prevencijos reguliavimo ar atitikties praktikos. Bendrovė teisme apskundė LPT skirtą baudą, ginčydama tiek jos teisinį pagrindą, tiek sumą, kuri gerokai viršija pagal galiojančius įstatymus leidžiamą maksimalią sumą“, – rašoma dokumente.
„Olympic Casino“ Lietuvoje veikia nuo 2001 metų. Nuo 2020 metų jai vadovauja Tomas Palevičius. Įmonės akcininkas yra Estijoje registruota „OB Holding 1“, kuri per dar kelis tarpininkus priklauso Liuksemburgo įmonei „NOAL SCSp“.
2024 metais „Olympic Casino“ gavo 41,1 mln. eurų pajamų, uždirbo 6,3 mln. eurų grynojo pelno.
Azartiniais lošimais besiverčianti bendrovė 2024 metų pabaigoje turėjo šešis skyrius Vilniuje, du Klaipėdoje ir po vieną Kaune, Šiauliuose bei Panevėžyje. Pastaraisiais metais ji daug dėmesio skiria savo nuotolinių lošimų platformai. Pernai „Olympic Casino“ vidutinis darbuotojų skaičius buvo 356.
Nevykstantys posėdžiai
„Olympic Casino“ kartu su „OB Holding 1“ yra atsakovė Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl turto grąžinimo ir žalos atlyginimo. Jos ieškovai – „Baltcap“ bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“.
Kaip LRT.lt informavo teismo atstovė Lina Nemeikaitė, šioje byloje posėdžiai šiuo metu nėra numatyti dėl procesinių klausimų išsprendimo.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama dar viena „Baltcap“ bendrovių inicijuota byla dėl žalos atlyginimo. Joje atsakovas yra Vengrijos įmonė „Interactive Brokers Central Europe“.
Šioje byloje nuo rugsėjo iki gruodžio buvo suplanuoti keturi posėdžiai, tačiau nė vienas jų neįvyko.
„Suplanuoti teismo posėdžiai buvo atidėti abiejų ginčo šalių prašymu. Posėdžiai atidėti dėl naujų pateiktų įrodymų ir prašymo leisti susipažinti su jais, taip pat dėl kitų procesinių klausimų išsprendimo. Pažymėtina, kad ši byla nėra nagrinėjama viešai“, – sakė L. Nemeikaitė.
Kitas teismo posėdis šioje byloje numatytas 2026 metų vasario 12 dieną.
Naujienų agentūra BNS praėjusią savaitę pranešė, kad „BaltCap“ rengia dar vieną ieškinį, kuriuo iš „Olympic“ grupės reikalaus ne mažiau nei 215 mln. eurų žalos atlyginimo. Oficialiai ši informacija nepatvirtinta.
Stadiono klausimas
Iki skandalo Š. Stepukonis „Baltcap“ buvo atsakingas už Nacionalinio stadiono projektą. Jis dalyvavo pasirašant 156 mln. eurų statybų ir valdymo sutartį su „Icor“ valdoma bendrove „Axis industries“.
Beje, šiemet taip pat paaiškėjo, kad dar 2024 metų kovą su Š. Stepukoniu kalėjime buvo susitikęs 2017–2021 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi dirbęs Povilas Poderskis.
„Pokalbis (...) buvo asmeninis, todėl jo detalių nekomentuoju. Žmogaus tamsos gelmė yra kurtinanti. Ikiteisminiame tyrime apklaustas nebuvau“, – teigiama P. Poderskio komentare BNS.
Žmogaus tamsos gelmė yra kurtinanti, – P. Poderskis
Šiemet liepą Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje koncesiją perėmė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“.
„Nuo liepos mėnesio, kai perėmėme Nacionalinio stadiono projektą, neatsirado naujų, mums iki to laiko nežinomų, aplinkybių, susijusių su šiuo projektu“, – praėjusią savaitę LRT.lt nurodė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Artimiausiu metu ketiname stadiono vietų skaičių padidinti nuo 18 tūkst. iki 19 tūkst. Anksčiau skelbta, kad Nacionalinis stadionas turėtų būti pastatytas 2027 metais. Jo kaina savivaldybei ir valstybei sieks apie 155,1 mln. eurų.
