Seime skinasi kelia siūlymas nuo 2026-ųjų nedidinti kintamos akcizo dalies, vadinamosios CO2 dedamosios ne tik dyzelinui, bet ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams.
Parlamentas antradienį po svarstymo 73 jo nariams balsavus už, 30 – prieš bei aštuoniems susilaikius pritarė Vyriausybės teiktoms, tačiau Ekonomikos komiteto pakoreguotoms Akcizų įstatymo pataisoms.
Vis dėlto, nepritarta komiteto narių pritartai idėjai dyzelino akcizą sumažinti dešimtadaliu iki 46,6 cento už litrą.
Jei Seimas pritars Vyriausybės siūlymui nedidinti CO2 dedamosios – ji siūlė nedidinti tik dyzelinui – jis kitąmet brangtų 4 centais už litrą.
„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymu, kuriam po svarstymo pritarė Seimas, taip pat numatyta perpus – iki 66,8 euro už 1 tūkst. litrų sumažinti CO2 dedamąją suskystintoms naftos dujoms (SND) bei buitiniam krosnių kurui.
Taip pat siūloma nedidinti žemės ūkyje naudojamų gazolių akcizo saugumo dedamosios. Ji liktų perpus mažesnė nei dabar ketinama įvesti – 25 eurai už 1 tūkst. litrų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad toks sprendimas sumažintų biudžeto pajamas 73 mln. eurų.
„Nemuno aušros“ parlamentaro Aido Gedvilo teigimu, Lietuva „neturi prabangos“ sparčiai kelti kuro akcizus, kai jie ir dabar yra aukštesni nei kaimyninėse šalyse.
„Gyvename ne vieni, turime kaimynus. Turi būti į tai atsižvelgta, visi klausimai subalansuoti. Nebūtume gavę pamokų, galėtume klaidžioti. Šiuo atveju tokios prabangos neturime“, – Seime svarstymo metu sakė A. Gedvilas.
Savo ruožtu pataisas kritikavęs liberalas Simonas Gentvilas pabrėžė, jog elgiamasi priešingai nei Lietuvą ragina daryti tarptautinės institucijos: „Didinti taršos ir turto mokesčius, mažinti pajamų mokesčius. Socdemai, elgiatės atvirkščiai.“
Seimas vis tik nepritarė kitam Ekonomikos komiteto siūlymui, kurį parengė jo pirmininkas „aušrietis“ Saulius Bucevičius – pirmąjį 2026-ųjų pusmetį dešimtadaliu mažinti dyzelino akcizą iki 46,6 cento už litrą.
S. Bucevičius siūlė pusmetį netaikyti CO2 dedamosios ir perpus – nuo 50 iki 25 eurų už tūkst. litrų – sumažinti vadinamąją saugumo dedamąją, siekiant pasižiūrėti, ar vežėjai vėl pilsis dyzeliną Lietuvoje, o ne Lenkijoje, kur jis yra pigesnis.
Toks siūlymas, verslo skaičiavimu, litrą dyzelino degalinėse atpigintų vidutiniškai 6,5 cento.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Kęstutis Mažeika Seimo posėdyje aiškino, jog toks sumažinimas būtų logiškas, nes dabar užsipildami kaimyninėse šalyse Lietuvoje vilkikai palieka tik taršą.
S. Gentvilas teigė, kad tokio akcizų mažinimo nepakaktų, jog vežėjai vėl piltųsi kurą Lietuvoje, bei tik mažins biudžeto pajamas: „Jūsų sumažinimas tiesiog pramuš skylę pramuštame biudžete.“
Jei Seimas pritartų Vyriausybės siūlymui, pastovioji akcizo dalis didėtų nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o kintamoji liktų tokia pat – 53,6 euro. Taigi, bendras akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro.
Lapkričio pabaigoje Vyriausybės teiktoms pataisoms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), siūlęs nekeisti ankstesnio akcizų didinimo plano, pagal kurį litras kuro nuo 2026-ųjų brangtų 10 centų. Vis tik BFK pozicijai nepritarė Seimas, pataisas pavedęs svarstyti Ekonomikos komitetui.
Seimo komitetas siūlė pusmečiui 10 proc. mažinti dyzelino akcizą
Parlamente kelią skinėsi iniciatyva pirmąjį 2026-ųjų pusmetį šio kuro akcizą mažinti iki 46,6 cento už litrą – palyginti su šiemet galiojančiu, jis mažėtų 10 procentų.
Parlamento Ekonomikos komitetas pirmadienį pritarė tokiam jo pirmininko „aušriečio“ Sauliaus Bucevičiaus pasiūlymui – dyzelino, gazolių ir buitinio krosnių kuro akcizą siūloma mažinti jiems netaikant kintamosios akcizo dalies – vadinamos CO2 dedamosios.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacija antradienį pranešė, jog pritarus komiteto siūlymui litras dyzelino degalinėse atpigtų vidutiniškai 6,5 cento. Ji siūlė kitais metais šį akcizą mažinti iki 44 centų už litrą.
Pasak S. Bucevičiaus, mažesnis akcizas siūlomas tik pusmečiui norint įsitikinti, ar vežėjai vėl pilsis dyzeliną Lietuvoje, o ne Lenkijoje, kur jis yra pigesnis.
„Kad galėtume identifikuoti, ar tie litrai sugrįžtų į Lietuvą“, – komiteto posėdyje sakė S. Bucevičius.
„Kaimynai nebepakėlė akcizo, o mes jį pakėlėme ženkliai. Dėl to išvažiavo visas tranzitas ir visi litrai į Lenkiją, taip pat išvažiavo į Latviją“, – komiteto posėdyje sakė Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas.
Komitetas praėjusią savaitę buvo pritaręs kitam siūlymui – CO2 dedamosios vienerius metus dyzelinui, žemės ūkyje naudojamiems gazoliams, suskystintoms naftos dujoms bei buitiniam krosnių kurui.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos vadovė Kristina Čeredničenkaitė aiškino, kad praėjusią savaitę komiteto priimtas kompromisas neskatintų vežėjų vėl piltis Lietuvoje, be to, neaugtų dyzelino pardavimai, kadangi vilkikai pildamiesi degalus toliau susimokės Lenkijoje, o Lietuvoje paliks „visą taršą“.
„Vienintelis racionalus sprendimas – subalansuoti tarifą su kaimyninėmis šalimis, bent jau priartėti prie tokio akcizo dydžio, kokį turi šiandien Lenkija“, – komitete kalbėjo K. Čeredničenkaitė.
Finansų ministras praėjusią savaitę komitete sakė, kad mažinti akcizus biudžetui būtų labai brangu ir negarantuotų pajamų valstybei. Be to, anot ministro, dėl to Lietuva rizikuotų netekti ir milijonų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų.
Tuo metu Akcizų įstatymo pataisas teikusi Vyriausybė ragina kitąmet mažiau nei suplanavo ankstesnis ministrų kabinetas didinti dyzelino akcizą, bet nedidinti kintamosios dalies, vadinamosios CO2 dedamosios. Tai reikštų, jog dyzelinas kitąmet brangtų 4 centais už litrą.
Jei Seimas pritartų Vyriausybės siūlymui, pastovioji akcizo dalis didėtų nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o kintamoji liktų tokia pat – 53,6 euro. Taigi, bendras akcizas didėtų 6,5 proc. – nuo 519,6 iki 553,6 euro.
Lapkričio pabaigoje Vyriausybės teiktoms pataisoms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), siūlęs nekeisti ankstesnio akcizų didinimo plano, pagal kurį litras kuro nuo 2026-ųjų brangtų 10 centų. Vis tik BFK pozicijai nepritarė Seimas, pataisas pavedęs svarstyti Ekonomikos komitetui.
Antradienį įstatymo projektą svarstys visas Seimas.
