Valdantiesiems ruošiantis keisti Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamo biudžeto taisykles, viešosios įstaigos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pastebi, kad tai daroma gana skubotai ir paveiktų jau kitų metų veiklą.
Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, sprendimas dėl LRT asignavimų „formulės“ galėtų būti priimtas kartu su 2026 metų valstybės biudžetu.
Apie tai ketvirtadienį Seime vykusiame susitikime J. Olekas diskutavo su M. Garbačiauskaitė-Budrienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Algirdu Sysu bei LRT tarybos nariais.
Kas siūloma
Šiuo metu LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį sudaro užpraeitais metais faktiškai gautos 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. pajamos iš akcizo. Taip pat nustatyta, kad LRT skiriamų asignavimų dydis negali būti mažesnis nei 2019 metais.
Seimas dar praėjusioje kadencijoje yra priėmęs svarstyti konservatoriaus Mindaugo Lingės parengtą pasiūlymą, pagal kurį LRT biudžeto didėjimas būtų apribotas.
M. Lingė siūlė, kad kiekvienais metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai, palyginti su praėjusiais metais, negalėtų didėti labiau nei užpraeitų metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) to meto kainomis metinis pokytis procentais.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais Lietuvos BVP augo 0,3 proc., 2024 metais – 3 proc.
M. Lingė taip pat siūlė, kad LRT skiriamų asignavimų dydis negalėtų būti mažesnis nei pastarųjų trejų biudžetinių metų vidurkis.
Savo ruožtu Seimo nariai Simonas Kairys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Edita Rudelienė ir Simonas Gentvilas praėjusią savaitę užregistravo alternatyvų pasiūlymą, kuris LRT skiriamas akcizo pajamas sumažintų nuo 1,3 proc. iki 1,2 proc.
Taip pat jie siūlo, kad pokytis pradėtų galioti skiriant asignavimus 2027 m. ar vėlesniais metais.
Paveiktų kitų metų biudžetą
J. Olekas žurnalistams po ketvirtadienį įvykusio susitikimo sakė, kad LRT biudžeto „formulę“ reikėtų pakoreguoti.
„Kad ji ir užtikrintų biudžetą, ir būtų adekvati kitoms institucijoms. Sutarėme, kad dar susitiksime, kad kalbėjimas yra geriausias būdas surasti sprendimą. Biudžeto priėmimo metu priimsime galutinius sprendimus. 2026 metais LRT biudžeto augimas turėtų būti priimtinas visiems“, – sakė jis.
Seimo pirmininkas pabrėžė, kad LRT finansavimo tęstinumas turi išlikti.
„Pabandysime rasti tokią formulę, kuri bent 3 metus, kol yra ši valdančioji dauguma, galėtų egzistuoti. Tada gali planuoti tiek misijos atlikimą, tiek infrastruktūros pagerinimą ir kitus dalykus. Iš kitos pusės, kad nebūtų, kai mes įpareigojame ministerijas susimažinti išlaidas po 5 proc., kad LRT išlaidos žymiai augtų. Reikia rasti balansą“, – teigė jis.
LRT – gynybos dalis
Savo ruožtu M. Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo, kad prieš pat naujus metus vykdomos korekcijos komplikuoja sklandų darbą.
„Mes dėkingi už diskusiją, tačiau ji mums kiek skubota, nes kalbama jau apie kitus metus. Susiplanuoti mūsų veiklą likęs geras mėnuo. Tikimės, kad biudžetas nebus mažinamas. Kalbame apie tai, kiek ateityje jis gali augti, nes pasirengimas įvairiems scenarijams, kibernetinė sauga kainuoja. Turinio gamyba pastaraisiais metais yra išaugusi beveik 50 proc. Jaučiame tą įtampą“, – sakė ji.
LRT vadovė priminė, kad dabartinis finansavimo modelis leidžia įstaigai būti nepriklausomai.
„Finansavimas turi būti prognozuojamas. Tai labai svarbios sąlygos, kurios lemia LRT nepriklausomumą. Mes suprantame, kad akcizai yra didinami gynybai. Esame sakę, kad nepretenduojame į tą augimą, kuris LRT biudžetui pasijaustų 2027 metais. Mes solidarizuojamės su tuo. Tačiau sakome, kad LRT taip pat yra gynybos dalis. Atėjus dienai „X“, mes negalime sustoti ir netransliuoti. Net ir teisės aktai mus įpareigoja tai daryti.
Apskritai, esant įtemptai situacijai, Lietuvos gyventojai pirmiausia jungiasi LRT. Turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams, modeliams – jei transliuotume ne iš Vilniaus, tai iš kur tuomet, kaip užtikrinti radijo, kilnojamųjų stočių veikimą ir t. t.“, – dėstė ji.
Susitikime su Seimo pirmininku taip pat dalyvavęs Deimantas Jastramskis sakė nesistebintis, kad LRT biudžeto klausimas parlamento darbotvarkėje atsiranda dabar.
„Nieko ypatingo, esame pripratę, kad kai kurie įstatymų projektai staiga atsiranda darbotvarkėje, kai atsiranda tam tikras politinis langas. Dabar yra nauja Vyriausybė ir naujas langas. Ateina biudžetas ir tas klausimas turi būti svarstomas. Aišku, jį buvo galima svarstyti ir anksčiau“, – sakė jis.
Vis dėlto, LRT tarybos narys pažymėjo, kad visuomeninis transliuotojas visada turi turėti du saugiklius: finansinį ir politinį.
„Finansinį saugiklį turi tada, kai kiekvienais metais nereikia eiti į valdžios institucijas ir derėtis dėl biudžeto. Su tuo atsiranda pašalinė politinė komunikacija, visai nenaudinga kalbant apie žiniasklaidos laisvės dalykus. Kitas dalykas – politinis nepriklausomumas. Kai tie du dalykai kartu veikia, tada galima tikėtis atitinkamo rezultato iš visuomeninės žiniasklaidos“, – dėstė D. Jastramskis.
Šiemet LRT biudžetas turėtų sudaryti 79,6 mln. eurų.
2026 metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad asignavimai LRT sudarys 88,2 mln. eurų. 2027 metams prognozuojamas 98,1 mln. eurų, o 2028 metams – 108,1 mln. eurų LRT biudžetas.
