Nuo 2026 m. sausio 1 d. šilumai, karštam vandeniui ir malkoms bus taikomas standartinis 21 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) vietoje iki šiol galiojusio 9 proc. tarifo.
Finansų ministerijos teigimu, iki šiol galiojusi 9 proc. PVM lengvata nėra nukreipta tik į pažeidžiamiausius gyventojus, o už malkas taikoma lengvata prieštarauja Europos Sąjungos aplinkosaugos tikslams. Dėl to pereinama prie bendro, visoms prekėms taikomo 21 proc. tarifo.
Kaip minėta, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas už šildymą, karštą vandenį ir malkas galios iki 2025 m. gruodžio 31 dienos. Tai reiškia, kad už gruodį suvartotą šilumą ir karštą vandenį, net jei sąskaitos bus išrašytos 2026 m. sausį, dar bus taikomas 9 proc. tarifas. Sąskaitoms už sausio mėnesį jau bus taikomas 21 proc. PVM tarifas.
Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad buto savininkas renovuotame name per ateinantį šildymo sezoną už šildymą sumokės maždaug 361 euru mažiau nei nerenovuotame name.
Nuo 2026 m. sausio, padidinus PVM tarifą šildymui iki 21 proc., energetikų skaičiavimu, viso 2025–2026 m. sezono sąskaita už buto šildymą naujame ar renovuotame name sieks apie 327 eurus (+20 eurų), name, kur atlikta mažoji renovacija, – 551 eurą (+33 eurai) ir 688 eurus (+42 eurai) senos statybos name.
Verta pastebėti, kad daugiabučių namų gyventojai paprastai neturi galimybės reguliuoti šildymo – kokias sąskaitas gauna, tokias ir turi apmokėti.
Vidutinių sąskaitų už 60 kv. m buto šildymą 2024–2025 metų sezoną analizė rodo, kad buto renovuotame name savininkas per septynis šildymo mėnesius galėjo sutaupyti apie 304 eurus, palyginti su išlaidomis tokiam pat būstui šildyti nerenovuotame name.
Tiesa, pasak Energetikos agentūros, efektyviausias būdas sutaupyti 15–25 proc. šildymo išlaidų yra mažoji renovacija. Ji greičiau atliekama ir jai reikia mažiau investicijų, lyginant su visa renovacija.
Priklauso kompensacija
Pažymėtina, kad nepasiturintiems gyventojams ir toliau bus taikomos būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
Taip pat skaitykite
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (2025 m. 2 VRP – 442 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2025 m. 3 VRP – 663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų į rankas per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai, t. y. 663 Eur.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).
Įprastai kreipdamiesi dėl kompensacijos žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą gauti piniginę socialinę paramą ir pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės, žinybinių registrų ir kt.
2024–2025 m. šildymo sezonu vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų, t. y. apie 5,6 proc. visų Lietuvos gyventojų, nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2024–2025 m. šildymo sezonu kompensacijoms išleista 56,5 mln. eurų.
