Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas po apsilankymo Baltuosiuose rūmuose užsitikrino Jungtinių Valstijų išimtį dėl sankcijų rusiškos naftos ir dujų pirkimams. Vis dėlto, ekspertų vertinimu, Amerikos sankcijos reiškia rusiškos naftos eros pabaigą Europoje. Skaičiuojama, kad nuo plataus masto karo pradžios Europos šalys Rusijai vien už naftą sumokėjo per 100 milijardų eurų. Sankcijos turėtų paveikti ir Europoje veikiančias naftos perdirbimo gamyklas, ir degalines.
„Jie neatlieka savo darbo. NATO ir Europos Sąjunga turi susiimti“, – taip dėl partnerių Europoje negebėjimo atsisakyti rusiškos naftos rugsėjį piktinosi Donaldas Trumpas. Ir tikino, kad sankcijas Rusijai įves tik tada, kai Europa nutrauks importą. Vis dėlto, spalio pabaigoje, Amerika pranešė apie sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos įmonėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“.
Sankcijos tikrai yra milžiniškos, tai sprendimas ir už Europą, sako sankcijų ekspertas Valerijus Ostrovskis.
„JAV padarė iš esmės už Europos Sąjungą tai, ką mes norėjom padaryti, bet dėl politinių priežasčių negalėjom“, – mano V. Ostrovskis.
Amerikos analitinio centro „Atlantic council“ sankcijų ekspertė Kimberly Donovan kiek nuosaikesnė.
„Manau, prezidento pareiškimais siekta įspėti Europą“, – sako „Atlantic council“ sankcijų ekspertė K. Donovan.
Įspėti, nes sankcijos planuotos ir, nors skirtos Rusijai, turės didelį poveikį Europai, LRT sako K. Donovan.
„Manau, tai eros pabaiga, bent jau kol kas“, – sakė ji.
„Rosneft“ ir „Lukoil“ Europoje veikia skirtingais modeliais. Paprasčiausias – tiesioginis importas. Didžiausios rusiškos naftos naudotojos bendrijoje – Slovakija ir Vengrija. Jungtinių Valstijų sankcijos rusišką naftą šioms šalims iš esmės uždraudžia.
Vakar į Baltuosius rūmus V. Orbanas vyko prašyti išimties. Ir ją gavo – D. Trumpas sutiko metus netaikyti sankcijų Vengrijai už rusiškos naftos ir dujų importą.
„Dujotiekis nėra ideologinis ar politinis klausimas, tai realybė, nes neturime uosto“, – sakė V. Orbanas.
Kitas veikimo modelis – naftos perdirbimo gamyklos. „Lukoil“ tokias turi Rumunijoje ir Bulgarijoje. Amerikos sankcijos numato, kad juodajame sąraše atsidūrusioms įmonėms nebus leidžiama gauti mokėjimų.
„Tai didžiausia užsienio valstybės nacionalinių sankcijų pasekmė. Sankcijos netaikomos tiesiogiai Europos Sąjungoje, tačiau darant įtaką sistemai SWIFT, jos iš tikrųjų pasiekia numatytą poveikį“, – sako Bulgarijos teisingumo ministras Georgi Georgiev.
Būtent dėl antrinių sankcijų poveikio „Lukoil“ skelbia parduodanti visą už Rusijos ribų esantį verslą. Tik perkančiųjų mažai. Perdirbimo gamyklą Bulgarijoje žadėjusi pirkti Šveicarijos įmonė atsitraukė. Bulgarijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį valstybei perimti gamyklos kontrolę.
Trečias modelis – investicijos. „Lukoil“ turi 45 proc. Nyderlandų degalų perdirbimo gamyklos akcijų. Gauti uždirbtą pelną dėl sankcijų taip pat bus beveik neįmanoma.
Ir galiausiai – degalinių tinklas. Vien Belgijoje veikia beveik 200 „Lukoil“ degalinių. Tiesa, tai – franšizės, tai reiškia, kad jas valdo ne tiesiogiai pats „Lukoil“, o šį prekės ženklą išsinuomojusios Europos įmonės. Bet, pasak sankcijų eksperto, net ir toks modelis, greičiausiai, nebegalės veikti.
„Bankai, tiekėjai, kurie dirba su tom degalinėm labai atidžiai stebi situaciją ir visai gali būti, kad sustabdys bet kokius santykius“, – sako V. Ostrovskis.
Skaičiuojama, kad Europos Sąjunga vien už naftą Rusijai nuo karo pradžios jau sumokėjo daugiau nei 105 milijardus eurų. Vis dėlto kokių finansinių nuostolių Amerikos sankcijos atneš Rusijai „Atlantic council“ ekspertė skaičiuoti nesiryžta. Bet, sako, poveikis jau yra.
Pranešama, kad ketvirtadaliu padaugėjo tiesiog jūroje stovinčios rusiškos naftos. Šiuo metu jūroje yra apie 300 mln. barelių, kurių niekas nenori pirkti. Manau, tai gana geras rodiklis, parodantis, kokį poveikį jau daro šios sankcijos.
Planus mažinti rusiškos naftos importą taip pat paskelbė Saudo Arabijos, Kinijos ir Indijos įmonės. Ieško naujų tiekėjų. Ekspertai sako, kalbame apie dešimtis milijonų barelių per dieną, kuriuos Rusija gali prarasti. Tai jos, esą, neparklupdys, bet galiausiai atves prie derybų stalo.
