Dėl įsibėgėjusio šildymo sezono išaugo būsto išlaikymo sąskaitos. Dalis gyventojų gali pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą. Primename, ką svarbiausia žinoti.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims, kurie su nuomotoju yra sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją yra įregistravę viešajame registre.
Skiriant kompensacijas, vertinama asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.
Sužinoti, ar priklauso kompensacija, t. y. preliminarų jos dydį, galima naudojantis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemos (SPIS) internetinės svetainėje esančioje Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Kokius dokumentus turiu pateikti?
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), asmenys, siekiantys gauti kompensacijas, turi pateikti Asmens tapatybės dokumentus, taip pat dokumentus, patvirtinančius gaunamas pajamas, tai yra darbo užmokestį, savarankiškos veiklos pajamas, alimentus, pajamas už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą ir kt.
Tais atvejais, kai savivaldybės duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų, pavyzdžiui, apie gaunamas pensijas, vaiko išlaikymo išmokas, nedarbo socialinio draudimo išmokas ir pan., dokumentų apie gaunamas išmokas pateikti nereikia.
Priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai ar pažymos, reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
Pavyzdžiui, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, gali būti prašoma išrašų apie banke ar kitose kredito įstaigose esančioje sąskaitoje turimų lėšų dydį išrašų, tačiau tai nėra privalomai teikiamas dokumentas.
„Reikalavimas pateikti sąskaitos išrašą ar išrašus gali būti taikomas tik tuo atveju, kai savivaldybių administracijos darbuotojams kyla pagrįstų abejonių dėl asmens prašyme-paraiškoje ir (ar) jos prieduose pateiktos informacijos, susijusios su asmens pajamomis ir (ar) išlaidomis, teisingumo“, – aiškino ministerijos atstovai.
SADM aiškino, jog skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją vertinama asmens turimo turto visuma: nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.).
Jeigu žmogus turi daugiau kaip 580 Eur santaupų, šios piniginės lėšos bus įskaitomos į asmens turtą. Priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, pirmiausia nustatomas bendras turto vertės normatyvas, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte.
„Jeigu asmens nuosavybės teise bendro turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo, teikiama būsto šildymo išlaidų kompensacija. Jeigu turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, savivaldybėms suteikta teisė visais atvejais vertinti individualią šeimos ar asmens situaciją ir piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka“, – teigė ministerijos atstovai.
Užpildyti prašymą ir pateikti dokumentus galima SPIS internetinėje svetainėje arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją.
Kaip apskaičiuojama?
Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių – 442 eurų – kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (663 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Paprasčiau tariant, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš per mėnesį į rankas gaunamų šeimos pajamų atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 442 eurų.
Jei asmuo gyvena vienas, iš per mėnesį į rankas gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 663 eurai.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taip pat ir taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: 50 kvadratinių metrų, jei žmogus gyvena vienas; 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui; 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui; 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui.
Kaip gausiu kompensaciją?
Jei asmens gyvenamasis būstas šildomas centralizuotai, o savivaldybės specialistai nustatys, kad jis turi teisę pretenduoti į šildymo išlaidų kompensaciją, savivaldybė duomenis apie kompensaciją perduos šilumos tiekėjui, o šis, apskaičiavęs kompensacijos dydį, sumažins mokėtiną sumą už šildymą, kuri bus nurodyta mokėjimo pranešime.
Jei asmens būstas šildomas kitomis energijos ir kuro rūšimis, o savivaldybės specialistai nustatys, kad žmogus turi teisę pretenduoti į šildymo išlaidų kompensaciją, savivaldybė pati apskaičiuos šildymo kompensacijos dydį, o apskaičiuota kompensacijos suma bus pervesta į asmens nurodytą sąskaitą.
Pabrėžiama, jog priklausančias kompensacijas galima gauti ir atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų.
