Šalies ūkininkai ieško būdų, kaip prisitaikyti prie klimato pokyčių. Yra ūkininkų, jau beveik dešimtmetį taikančių neariminę tiesioginę sėją, auginančių keliolika skirtingų kultūrų. Tokių plotų šalyje daugėja, tačiau kol kas tai daroma labiau dėl išmokų, nes toks ūkininkavimas nepelningas.
Radviliškio rajono Šeduvos apylinkėse ūkininkaujantis Gytis Narbutas per „Lauko dienas“ pristato savo ūkį. Jis – išskirtinis. Jame nėra nei didžiulių rapsų, nei kviečių laukų. 400 hektarų ūkyje pirmiausia dėmesys skiriamas dirvožemiui atkurti ir gerinti. To pasiekti pavyksta auginat kuo daugiau skirtingų augalų, tokių kaip vikiai, liucerna, garstyčios, pupos ir taikant neariminės tiesioginės sėjos metodus.
„Būtina taikyti ir kitas priemones. Viena iš priemonių – atsisakyti cheminių preparatų, sumažinti iki minimumo arba visai atsisakyti. Ir reikia pridėti biologinių dalykų, tokių kaip kompostas“, – kalba ūkininkas Gytis Narbutas.
Ūkininkas sako, neariminė žemdirbystė, kurioje nenaudojamas plūgas ir tiesioginė sėja tausoja dirvožemį. Tačiau atsisakius cheminių trąšų derlius mažesnis.
„Aš noriu, kad aplinką tausotume, dirvožemiai gerėtų ir kad juose augtų švarus ir geras maistas. Bet to maisto, aišku, ką parduodu, nelabai patenka dar ant vartotojų stalų, nes reikia, kad vartotojas norėtų“, – teigia G. Narbutas.
Todėl ūkis kol kas labiau orientuojasi į sėklininkystę. Nors ekologiškos produkcijos paklausa – nedidelė, pasak mokslininkų, toks ūkininkavimas padeda kovoti su klimato kaita ir yra žemdirbystės ateitis.
„Turėtų būti ateitis, bet pereiti grynai į tokią technologiją yra daug klaustukų. Ne visi ūkininkai pažįsta savo dirvožemį ir jo naudojimosi priešistorę. Nes priešistorė atsineša jau rezultatą, kuriame mes esame dabar. Tie, kas nori greito pelno, tai turbūt yra nepopuliaru“, – sako VDU mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė.
Žemdirbiai, deklaruojantys neariminius tiesioginės sėjos plotus, yra skatinami papildomomis išmokomis. Taip pat kompensuojamas padargų įsigijimas. Finansinė parama – viena pagrindinių priemonių skatinančių pereiti prie neariminės žemdirbystės.
„Šiuo metu yra nemažai jau įgyvendintų projektų. Finansuojamos yra juostinės arba tiesioginės sėjos sėjamosios, kurios pritaikytos neariminei žemdirbystei. Finansavimo suma maksimali vienam projektui yra 80 tūkst. eurų. O finansavimo intensyvumas yra 40 procentų“, – kalba Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovas Andrius Venckus.
Nuo 2023 iki 2027 metų iš Europos Sąjungos Modernizavimo fondo skirta 30 milijonų eurų tradiciškai dirbamą žemę paversti neariminiais plotais. Nepanaudoti liko 5 milijonai.
Neariminės tiesioginės sėjos metodą taikančios „No till“ asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje deklaruota apie 105 tūkstančius hektarų tiesioginės sėjos plotų. Iki 2030-ųjų Lietuva siekia, kad tokių plotų būtų bent 6 kartus daugiau.
