Seimo nariai teikia siūlymus, kaip koreguoti kitų metų biudžetą. Daugiausia politikų dėmesio sulaukė Aplinkos ministerija – jai didinti finansavimą siūlo ir ją valdantys aušriečiai, ir opozicija. Kai kurie politikai svarsto, kad finansavimas specialiai mažesnis toms ministerijoms, kurias valdo „Nemuno aušra“. Socialdemokratai tai neigia.
Paaiškėjus, kad Japonijoje suplanuotai parodai „Čiurlioniui 150“ finansavimas nenumatytas, konservatorius Jurgis Razma teigia radęs sprendimą. 230 tūkst. eurų parodai skirti mažinant lėšas, numatytas prezidentūrai.
„Išskirtinai kitais metais numatytas kanceliarijos biudžeto augimas – virš 10 proc., kai Kultūros ministerijos finansavimas netgi mažėja. Ir gimė pasiūlymas, nes norėjau nurodyti realų šaltinį“, – siūlo Seimo TS-LKD frakcijos narys Jurgis Razma.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė nesistebintis, kad tokios iniciatyvos – konservatorių. J. Razma sako, kad pasiūlymas nėra bandymas pakenkti prezidentui.
„Santykiai visiškai neutralūs, buvo praeitoje kadencijoje pakibirkščiavimų, bet tai jau praeityje“, – teigia J. Razma.
„Prezidentūra – viena svarbiausių institucijų, Čiurlionio paroda taip pat labai svarbi, tai nelengvas pasirinkimas“, – tvirtina finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Aplinkos ministerija teikiant pasiūlymus dėl biudžeto sulaukė didžiausio Seimo narių dėmesio. Aušriečių valdomai ministerijai, jos pavaldžioms įstaigoms partijos nariai kitiems metams papildomai prašo apie 5 milijonų.
„Yra dvi ministerijos – Aplinkos ir žemės Ūkio, kurioms nėra skiriamas pakankamas finansavimas, tai reikia ieškoti lėšų, kad užtektų, ir visiems būtų po lygiai padalinta“, – mano Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Tomas Domarkas.
Panašų atskirą siūlymą teikia ir opozicijos politikai. Ir atkreipia dėmesį – finansavimo trūksta toms ministerijoms, kurioms vadovauja „aušriečiai“.
Liberalas Simonas Gentvilas siūlo Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų algoms papildomai kitais metais skirti daugiau nei 8 milijonus.
„Jeigu pati Finansų ministerija sako, kad 8,6 proc. augs vidutinis darbo užmokestis, kodėl aplinkosaugininkams turi augti tik 2 proc., kitur dar mažinamos išlaidos. Turi augti kaip ir visoms kitoms ministerijoms“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Gentvilas.
Dar 5 milijonų kitiems metams „aušriečiai“ prašo Aplinkos misterijos įstaigų informacinėms sistemoms atnaujinti. Tiki, kad siūlymus finansų ministras palaimins.
„Privalo palaikyti – Aplinkos ministerija generuoja 800 mln. pajamų, o reikalauja 200. Manau, yra vietos, iš kur imti“, – svarsto T. Domarkas.
Konservatoriai Dainius Kreivys ir Gintarė Skaistė teikia siūlymą, kuris, sako politikai, nieko nekainuoja.
„Vyriausybė įsirašė sau teisę, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) galėtų pinigus naudoti ne tik KAM reikmėms, bet taip pat finansuoti atskirų savivaldybių civilinę inžinerinę infrastruktūrą. Tai yra beveik bet kas nuo mokyklos regiono iki kelio. Visgi mes galvojam, kad gynybos pinigai turėtų keliauti gynybai“, – pabrėžia Seimo TS-LKD frakcijos narė G. Skaistė.
Politikai siūlo išbraukti galimybę gynybos pinigus naudoti kam nors kitam.
Finansų ministras sako, kad biudžete nepalikta erdvės papildomoms išlaidoms, kurias siūlytų Seimo nariai.
„Erdvę galima susikurti – galima sukurti naujus šaltinius, galima vienas išlaidas padidint, kitas pamažint, bet Finansų ministerija pateikė biudžetą pilną tokį, koks jis mums atrodo tinkamas“, – sako finansų ministras.
Biudžeto projektas Seime turėtų būti priimtas iki gruodžio 23 d.
