2009 m. gimusi idėja turėti oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno: ar apsaugotų nuo balionų?

Į Lietuvą skrendant balionams vėl prisimenamos senos idėjos pagrindinį Lietuvos oro uostą perkelti tarp Vilniaus ir Kauno. Tam 2009 m. buvo parengta net 900 puslapių studija. Tiesa, ekspertai įsitikinę, kad oro uosto perkėlimas toliau nuo sienos su Baltarusija problemų neišspręstų. 

Vilniaus oro uostas nuo Baltarusijos sienos nutolęs vos 30 kilometrų. Nedidelis atstumas tarp sostinės ir kaimyninės valstybės gali turėti ekonominių naudų, tačiau tik ne tada, kai tavo kaimynas Aliaksandras Lukašenka.

Iš Baltarusijos į Lietuvą jau mažiausiai dvejus metus skrenda kontrabandiniai balionai. Pastarosiomis savaitėmis – itin aktyviai. Na, bent jau radaruose juos matome daug geriau nei anksčiau. Per pastarąsias 2 savaites dėl iš Baltarusijos paleistų kontrabandinių balionų Vilniaus oro uostą teko uždaryti 5 kartus, Kauno – kartą.

Skaičiuojama, kad dėl to Lietuvos oro uostai patyrė daugiau kaip 81 tūkst. eurų siekiančius nuostolius.

Iš viso spalio mėnesį dėl oro erdvės ribojimų buvo paveikta per 170 skrydžių ir daugiau nei 27 tūkst. keleivių.

Bent jau kol kas Lietuva bando balionų krizę išspręsti Baltarusijos prašydama supratingumo, kaip spaudimo priemonę panaudodama paskutinių dviejų likusių pasienio punktų – Medininkų ir Šalčininkų – uždarymą, taip pat teigdama, kad nuo šiol balionai bus numušinėjami.

Vis dėlto pasigirsta svarstymų, kad tai tik laikini problemos sprendimo būdai. Netoli Baltarusijos esantis svarbiausias Lietuvos susisiekimo taškas bet kada gali tapti dar vienu Baltarusijos hibridinės atakos taikiniu.

Verslininkas, visuomenės veikėjas Šarūnas Jasiukevičius mano, kad Lietuvai verta galvoti apie strateginių objektų decentralizavimą.

„Manau, kad nėra politinės valios išspręsti šią problemą, nes klausimas seniai žinomas, ne pirmi metai, kai balionai skraido. Kol buvo kalbama tik apie kontrabandą, nebuvo didelio poreikio spręsti problemą, nes tai ganėtinai daug kainuoja, bet akivaizdu, kad ne apie kontrabandą dabar turime kalbėti, nes vykdoma diversinė operacija prieš Lietuvos kritinę infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.

Naujas oro uostas

Decentralizuoti – iškelti Vilniaus oro uostą kitur. Bet kur?

Dar 2009 m. buvo parengta 900 lapų studija „Oro transporto plėtros galimybės“. Pagrindinė galimybių studijos rekomendacija – dėl augančių keleivių skaičiaus Lietuvoje reikėtų statyti naują modernų oro uostą su patogia infrastruktūra. Naujasis oro uostas turėtų būti apie 50 km atstumu nuo Vilniaus link Lietuvos centro, kad jį būtų patogu pasiekti kauniečiams, Pietų ir Vidurio Lietuvos gyventojams.

Plačiau apie tuometę studiją savo tinklaraštyje prieš 16 metų rašė dabartinis Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus. Susipažinti su jo mintimis galite čia.

Tada atlikta studija liko tik popieriuje. Idėja statyti naują oro uostą buvo kilusi ir 2019 m. tuomečiam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui – jis teigė, kad dėl augančio keleivių skaičiaus verta galvoti apie naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno.

„Turime stebėti keleivių srautus ir jei taip bus, kad keleivių srautai augs taip, kaip augo pernai ir per pirmuosius šių metų mėnesius, mes neturėsime kito pasirinkimo ir mums reikės didesnio oro uosto. Tokiu atveju numatoma statyti naują oro uostą, kuris būtų tarp Vilnius ir Kauno. Arti Vilniaus, nes tai yra pagrindinis traukos centras Lietuvoje, o šalia Kauno todėl, kad būtų geras susisiekimas su geležinkeliu“, – teigė R. Masiulis.

Tada teigta, kad statybos darbai galėtų būti pradėti jau 2025 m., o baigti 2030–2035 m. Tuometis Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis minėjo, kad naujo oro uosto statybos kaina galėtų siekti nuo 800 mln. iki 1 mlrd. eurų.

Nors nedrąsiai kalbėta ir apie galimą vietą – netoli Žaslių, idėja kūnu nevirto. 2020 m. į Lietuvą atėjusi koronaviruso pandemija iki minimumo sumažino skristi norinčių žmonių skaičių, o aviacijos sektoriui reikėjo galvoti ne apie plėtrą, o apie išgyvenimą.

Per pastaruosius keletą metų Lietuvos oro uostai infrastruktūrai atnaujinti skyrė daugiau nei 100 mln. eurų. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste atlikti riedėjimo takų ir perono rekonstrukcijos darbai (už 34 mln. eurų), pastatytas VIP terminalas (už 3,7 mln. eurų), naujas išvykimo terminalas (apie 70 mln. eurų), netrukus bus pradėtos ir naujo atvykimo terminalo statybos (apie 60 mln. eurų), Palangos oro uoste atnaujintas lėktuvų kilimo ir tūpimo, riedėjimo takas, rekonstruotas orlaivių peronas, išplėstas keleivių terminalas Kaune, atlikta kitų darbų (už 33 mln. eurų).

Be to ir 3 oro uostų (Vilniaus, Kauno ir Palangos) pralaidumas iki 2030 m., įgyvendinus visus pakeitimus, turėtų siekti 10 mln. keleivių (2024 m. aptarnauta 6,6 mln. keleivių).

Taip pat yra planai, kaip visuose 3 oro uostuose ateityje būtų galima aptarnauti 17 mln. keleivių.

Čia galite susipažinti su ilgalaikiais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų plėtros planais.

Kilnoti oro uostų nemato prasmės

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos instituto lektorius Vincas Šnirpūnas nemano, kad naujas oro uostas, esantis tik šiek tiek toliau nuo Vilniaus, išspręstų balionų problemą.

„Mano nuomone, problemos su kaimynu neišspręsime, jei perkelsime oro uostą 50 ar 100 kilometrų toliau. Juo labiau kad matome, jog ir Kauno oro uostas kartą buvo paveiktas. Taip, esame labai arti Baltarusijos ir tai mums nepadeda reaguoti. Tačiau vis tiek reiktų ieškoti ir dėti pastangas, balionus neutralizuoti iš karto pasienio teritorijoje“, – mano V. Šnirpūnas.

Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) valdybos pirmininkė Inga Duglas taip pat įsitikinusi, kad strateginių objektų stumdymas naudos neduos, o prioritetų investicijoms yra ir kitose aviacijos srityse.

„Žiūrint į Lietuvos dydį ir visus kaimynus, ne tik į Baltarusiją, vieno naujo oro uosto idėja vargu ar pasiteisintų ir spręstų situaciją. Balionai pasiekia ir Kauną, Palangos oro uostas yra netoli Kaliningrado. Todėl manau, kad vieno oro uosto idėjai dabar nėra tinkamas laikas, jis nepadėtų išspręsti problemos, su kuria susiduriame“, – LRT.lt sako ji.

Žiūrint į Lietuvos dydį ir visus kaimynus, ne tik į Baltarusiją, vieno naujo oro uosto idėja vargu ar pasiteisintų ir spręstų situaciją.

I. Duglas

Skeptiškai ji vertina ir pasiūlymą pagrindiniu šalies oro uostu padaryti Kaune esantį oro uostą.

„Manau, kad mums reikia vertinti visas įmanomas grėsmes ir turėti planų joms valdyti, o ne iš karto imtis kokių strateginių objektų perkėlimo idėjų, kurios darytų įtaką jau dabar egzistuojančiai ekosistemai. Nuo šios idėjos taip pat susilaikyčiau“, – pažymėjo I. Duglas.

Ministerija ir Lietuvos oro uostai skeptiški

LRT.lt atsiųstame Susisiekimo ministerijos komentare pažymima, kad šiuo metu ministerija nesvarsto galimybės ateityje turėti vieną oro uostą.

„Ministerija tokių pokyčių nesvarsto ir neplanuoja. Dėmesys šiuo metu sutelktas į esamų oro vartų – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – modernizavimą ir jų infrastruktūros tobulinimą, siekiant užtikrinti patogų, saugų ir efektyvų susisiekimą oro transportu“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Dėmesys šiuo metu sutelktas į esamų oro vartų – Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų – modernizavimą ir jų infrastruktūros tobulinimą.

Susisiekimo ministerija

Lietuvos oro uostai (LTOU) taip pat sako apie galimybę turėti naują oro uostą negalvojantys.

„Šiuo metu naujo oro uosto statybų galimybė nėra vertinama. Dirbame pagal trijų oro uostų vystymo strategiją“, – rašoma LTOU atsakyme.