Ūkininkai socialiniuose tinkluose siūlo pirkti kviečius, kuriais būtų galima šildytis. Dalis ūkininkų atkreipia dėmesį, kad grūdų supirkimo kainos tokios žemos, jog jais galima kūrenti krosnis.
Kūrenti kviečius pigiau nei pirkti malkas
Gamtininkas Mindaugas Ryla feisbuke pasidalijo kviečius kūrenimui pirkti siūlančio ūkininko skelbimu. Anot skelbimo, kviečių kūrenimas pečiuje apsimoka labiau nei pirkti granules ar malkas, nes kviečių kaina už toną siekia 140 eurų, o granulių – 260 eurų.
Kaip LRT RADIJUI sako M. Ryla, žmonės su savo auginama produkcija iš esmės gali elgtis kaip jiems patinka, tačiau šiuo atveju kviečių auginimas dotuojamas Europos Sąjungos, tad prekiauti grūdais kaip šildymo žaliava nėra etiška, nes už jų auginimą sumoka mokesčių mokėtojai.
„Kai pagalvoji apie tai, tai neatrodo normalu. Nes susidaro vaizdas, kad yra pas mus tiesiog grūdų perteklius. Ar taip gali elgtis ūkininkas? Aš nežinau, ar čia yra toks marketingas, kad jis bando į save taip atkreipti dėmesį. Bet skelbimas skamba pakankamai drastiškai. Tai nėra normalu. Ypatingai, žiūrint iš gamtininko pozicijų. Nes tų grūdų auginimo procese yra visokių šalutinių produktų, rezultatų. Su tręšimu, pesticidų naudojimu, mes visi visa tai juntame, visi aplinkiniai žmonės“, – kalba gamtininkas.
Kaip aiškina pašnekovas, susidaro tokia situacija, kuomet Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai sumoka už grūdų auginimą, kad maistas būtų pigesnis, tačiau gaunama produkcija panaudojama ne pagal paskirtį.
„Kitaip tariant, mes dabar turime situaciją, kur akivaizdžiai matosi, kad yra grūdų perprodukcija, ir tos kainos yra nukritusios tiek, kad su jais gali daryti kažkokius ne pagal paskirtį naudojamus dalykus“, – sako jis.
Anot gamtininko, biomasės deginimas pats savaime nėra kenksmingas, tačiau grūdų auginimo procesas lemia dirvos ir vandens taršą, eroziją.
Grūdų kainos nukritusios
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas sako, kad rinkoje susiklosčiusi sudėtinga situacija, kuomet grūdų savikaina yra nepadengiama juos pardavus, o grūdų kainos rinkoje labai nukritusios.
„Aišku, maiste turbūt tas neatsispindi, nes visi žinome, kad ūkininkai nelabai gali maisto kainą įtakoti. Visa kaina yra įtakojama tarpininkų“, – teigia M. Puidokas.
Ūkininkas sako girdintis daug teisybės neatitinkančių faktų, tiek apie tai, kad ūkininkai neva naikina gamtą, tiek apie ūkininkams skiriamas išmokas.
„Galiu tiktai pasakyti, kad išmokų paskirtis yra subalansuoti ūkininkų pajamas, nes jos jau daug metų atgal yra sugalvotos, dar Lietuva net Europos Sąjungoje nebuvo, ir, aišku, kad maistas būtų už prieinamą kainą ir saugus. Tai šitoje vietoje vėlgi norima kažkaip nukrypti nuo esmės. Esmė tai yra vis tiek ta sudėtinga situacija, susidariusi rinkoje, kuomet grūdų auginimas tikrai reikalauja daug pastangų ir daug išlaidų, ir tai yra neatperkama“, – sako ūkininkas.
Anot jo, tą lemia daug faktorių, pavyzdžiui trąšų kainos ir produkcijos užauginimo savikaina.
„Norisi atkreipti dėmesį ir Vyriausybės, ir ministerijos, kad situacija tikrai nelogiška, su tokia situacija mes susiduriame tikrai nedažnai“, – pabrėžia M. Puidokas.
Kelia etikos klausimų
Į LRT RADIJĄ elektroniniu paštu kreipęsis kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas sako, kad grūdų deginimas kelia etikos klausimų, tačiau lygiai taip pat etiškai abejotini ir kiti grūdų panaudojimo būdai, pavyzdžiui, spirito gamyba.
„Ūkininkai nebeaugina kiaulių, paukščių, tad nėra kur jų naudoti. Prieš fermas protestuoja. LRT jau prieš aštuoniolika metų rodė reportažą apie grūdų deginimo krosnis Vokietijoje. Deginimas pradėtas 2007 metais dėl pertekliaus rinkoje. Grūdai nelygu grūdams. Jie yra skirtingi, yra aukštos maistinės vertės ir yra mažai baltymo turintys grūdai, kurie netinkami maistui ar pašarams. Jie, be abejo, turėtų būti panaudojami naudingai“, – rašo A. Baravykas.
Anot jo, rinkos sąlygos kartais susiklosto taip, kad atsiranda grūdų perteklius arba jie yra nepaklausūs, o turėdami didelę energinę vertę gali būti panaudojami šildymui.
„Iš esmės šildymui gali būti naudojami rapsai ir kvietrugiai ir kiti grūdai, palyginti su mediena, plačiausiai naudojamu biogeniniu kuru, ypač pranašumai yra maža sandėliavimo erdvė ir didelis tūrinis tankis, kartu su didele kaloringumo verte“, – aiškina A. Baravykas.
Nors dalis žmonių namus kūrena grūdais, M. Ryla sako, kad finansuojami grūdai neturėtų būti naudojami ne pagal paskirtį.
„Yra biokuras specialiai tam auginamas, pavyzdžiui, žilvičiai. Jie neturi tokios taršos, neturi tokio pašalinio efekto gamtai kaip grūdų auginimas, ir jie turi daugiau kalorijų ir visokeriopai yra tam labiau tinkami negu grūdai. Tai tiesiog neturėtų būti finansuojami. Jeigu yra grūdų perteklius Europoje, tai tiesiog neturėtų būti finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, kad ta rinka susibalansuotų ateityje“, – sako M. Ryla.
M. Puidokas antrina, kad situacija, kuomet maistui auginamus grūdus labiau apsimoka deginti, nėra normali, tačiau atkreipia dėmesį, kad masiškai grūdai deginami nėra, o tai labiau išimtis nei taisyklė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
