Vis daugiau ugdymo įstaigų atsisako konkurso būdu laimėjusių, mažiausią kainą pasiūliusių maitinimo tiekėjų ir pačios organizuoja mokinių maitinimą. Kretingos rajone pirmoji savarankiškai mokinius maitinti pradėjo Darbėnų gimnazija.
Ilgoji pertrauka Darbėnų gimnazijoje: valgykloje nusidriekia eilė. Personalas juokauja, kad tai – seniai matytas, bet labai gražus vaizdas. Vaikai iš miestelio parduotuvių grįžo valgyti į valgyklą, kai joje maitinimą ėmė organizuoti pati gimnazija.
„Brangu būdavo ir mažas pasirinkimas maisto, visada tas pats“, – LRT TELEVIZIJAI sako gimnazistė Augustė.
„Nauji, manau, indai, įrankiai padaro visai kitokį įvaizdį ir vis tiek maisto kokybės irgi nepalyginsi, koks buvo prieš tai, ir tėvams dabar gerai, nes reikia 2 eurų, užtenka realiai vaikui, o ne 5, ne 4“, – teigia gimnazistė Kotryna.
Tai – pirmoji ugdymo įstaiga rajone, atsisakiusi mažiausią kainą siūlančių maitintojų, išrenkamų konkurso būdu: to prašė visa gimnazijos bendruomenė.
„Maisto kokybė ir kiekiai neatitiko ir tėveliai tikrai norėjo to kokybiško maitinimo. Reikėjo atnaujinti visą įrangą, vyko remontai, tai savivaldybės buvo skirta 120 tūkst. Būtent įrangos atnaujinimui ir 30 tūkst. remontui“, – komentuoja Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė.
„Jis nebuvo nevalgomas, tiesiog maistas kažkoks be skonio, neaišku, kas, neaišku, kaip, pasiskaitai, kad tai – mėsos šnicelis, supranti, kad valgai mėsos šnicelį. Maistas pasikeitė kardinaliai, jeigu daržely vaikai valgo žuvies kotletus, tai turbūt vėlgi gali vien tuo sakiniu pasakyt“, – sako Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė.
Valgykloje nuo 6 valandos ryto sukasi keturios virėjos: pamaitinti reikia pusę tūkstančio mokinių ir darbuotojų. Mokiniai sako miestelyje daugiausia pirkdavę sumuštinius, bandeles, saldžius gėrimus. O dabar valgo sriubas, jei lieka, gimnazijoje užsibuvę ilgiau gali ateiti suvalgyti nemokamai, nekainuoja ir arbata, vanduo.
„Būdavo pilnos gatvės ir pilnos parduotuvės mokinių per pertraukas, čia pats geriausias rodiklis, kas yra su ta valgykla, ir jau skųsdavosi mūsų kiemsargiai, miestelio kiemsargiai, nes šiukšlinėse netelpa, žinote, traškučių pakuotės ar mėsainių, juos vėjas išsklaidydavo, būdavo pilnas miestelis plastiko“, – kalba gimnazijos direktorė.
Pasak direktorės, vadovui darbo padaugėjo: teko atrinkti tiekėjus, įdarbinti personalą.
„Populiariausi yra kepsniai, kiaulienos kepsniai, yra ir blynai. Tikrai geras yra maistas, kokybiškas ir produktai geri, nėra kažko primalta, pridėta, yra tikrai iš grynos mėsos, iš grynos varškės“, – sako vyriausioji virėja Regina Rimkuvienė.
Savarankiškai maitinti mokinius nori ir dar kelios gimnazijos Kretingos rajone, bet tam turi pritarti rajono taryba. Ugdymo įstaigoms tenka nusipirkti brangiai kainuojančią įrangą, suburti kolektyvą, mokėti algas.
