Į LRT GIRDI kreipėsi Klaipėdos rajono gyventojai, kurie nustebo sužinoję, kad greta jų namų įsikurs milžiniškas saulės jėgainių parkas. Anot vietinių, apie tokius planus jie informuoti nebuvo. Klaipėdiškiai teigia nenorintys tokios kaimynystės, tačiau rajono savivaldybė sako padėti negalinti – jos rankos kol kas surištos. Tiesa, rengiamas specialusis planas, kurį patvirtinus tokių objektų atsiradimas bus kontroliuojamas griežčiau.
Gyventojai informuoti nebuvo
Greta Klaipėdos rajone esančio Trakių kaimo verda darbai. Viename iš sklypų darbuojasi sunkiasvorė technika. Darbus pastebėję Trakių bei aplinkinių gyvenviečių gyventojai ėmė domėtis, kas išdygs pašonėje kaimelių, kuriuose sparčiai dygsta naujakurių namai.
„Sužinojom, kad šalia jau veikiančio Sarčių kaimo saulės baterijų parko, planuojama dar viena 50 ha elektrinė, kurie tiesiogiai paveiks ir Šimkų kaimo, ir Kuršelių kaimo gyventojus, kurie irgi yra mūsų bendruomenės nariai. Taip kad problema yra didelė“, – pasakoja Šimkų bendruomenės pirmininkė Danguolė Guzenkova.
Gyventojai teigia, kad apie planuojamus darbus bei naujus kaimynus jie informuoti nebuvo. Informacija pateikta tik viename stende, pastatytame šalia sklypo.
„Reikia suprasti, kad tokie projektai yra vystomi daugiau nei trisdešimt metų, tai jau čia praktiškai užaugs dvi kartos. Ką mes paliksime? Kokią mes aplinką paliksime savo anūkams? Tai labai gąsdina. Ženkliai nuvertėja ir žmonių [nekilnojamasis] turtas. Nuo atstumo jis mažėja nuo 5 iki 30 procentų“, – teigia D. Guzenkova.
Anot gyventojų, sklypas anksčiau priklausė fiziniam asmeniui, kuris nebuvo Lietuvos pilietis. Vėliau jis jį pardavė įmonei, kuri sklypą išnuomojo saulės elektrinių parką vystančiai bendrovei.
„Savivaldybė pati yra nusistačiusi žemės naudingumo, našumo lubas, kurių negalima peržengti. Jei jos viršija – negalima statyti tokių statinių. Šita žemė, vienas sklypas yra 42 balų žemės našumo, tai yra labai aukštas našumas. Juo labiau, kad Trakių kaimo gyventojai prašėsi leidimo užsodinti mišką 1,6 ha, bet jiems neleido, atsakant, kad žemės našumas yra per didelis“, – teigia Šimkų bendruomenės pirmininkė.
„Derlingą žemę, kurios našumo balas 40-50, paverčiame tokiomis plantacijomis, padengdami saulės kolektoriais. Iš tikrųjų žemė turėtų būti naudojama pagal paskirtį. Ir jeigu yra žemės ūkio paskirties žemė, tai tokia žemė tokiam tikslui ir turėtų būti naudojama“, – gyventojams antrina ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Elektrinės keičia kraštovaizdį
Su analogiška situacija visai neseniai susidūrė ir kitos Klaipėdos rajono gyvenvietės žmonės. Sodų bendrijos „Tolupis“ pašonėje taip pat iškilo milžiniškas saulės elektrinių parkas, o gyventojai pasakoja tik stebėję vykstančius darbus ir spėlioję, kas išdygs taip pat žemės ūkio paskirties sklype.
„Niekas mūsų neinformavo, ir mes spėliojom, kas čia bus. Vieni sako, kažkokie tai nameliai, kiti sako, žemės ūkio paskirties. Nes čia yra žemės ūkio paskirties žemė, ir viskas“, – pasakoja sodų bendrijos „Tolupis“ pirmininkė Judita Čekuolienė.
Gyventojai atviri – kaimynystėje atsiradus parkui, jų gyvenimo kokybė pablogėjo.
„Mes pirmiausia tai praradom kraštovaizdį. Absoliučiai. Vietoj to, kad čia būdavo kur paganyti akis, kad čia buvo laukai... Kitas dalykas, čia anksčiau gyveno stirnos, briedžiai, lapės, zuikiai. Mes viso šito nebeturim“, – teigia J. Čekuolienė.
Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko teigimu, bėgant metams ir kuriantis vis didesniems saulės jėgainių parkams, problema paaštrėjo. Anot B. Markausko, savivaldybė mano, kad reikalavimai tokių parkų steigimui buvo per daug liberalūs, todėl jau imasi veiksmų, jog situacija pasikeistų. Tačiau vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais, savivaldybė gyventojams padėti negali.
„Dėl vėjo energetikos pamatėm [tą problemą], kadangi gyventojai pradėjo anksčiau kelti reikalavimus ir nepritarė vėjo energetikos vystymui. Tai dar 2015 m. buvo savivaldybės taryba priėmusi sprendimą, kad vėjo energetiką bus galima vystyti tik parengus specialųjį planą“, – pažymi B. Markauskas.
Anot jo, pernai taryba nutarė tokį specialųjį planą rengti, o dabar jo rengimas jau eina į pabaigą.
„Šitam specialiajame plane bus kalbama ir apie vėjo ir saulės parkų vystymą, ir ten atsiras daugiau apribojimų. Bet pagal šiandienos teisės aktus, tai neurbanizuojamose teritorijose, žemės ūkio paskirties žemėje saulės parkai gali atsirasti ir savivaldybė neturi teisės neišduoti tokių leidimų. Nes teisės aktai leidžia tokius parkus steigti“, – tikina B. Markauskas.
Elektrinių plėtra šalyje sulėtėjusi
Anot Klaipėdos rajono mero, saulės jėgainių parkų rajone atsirado itin daug. Jie kelia ir vizualinę taršą, nuolat sulaukiama gyventojų skundų. Poveikio aplinkai vertinimas steigiant tokius objektus taip pat nėra privalomas. Tačiau savivaldos rankos surištos ir tai pasikeis tik patvirtinus specialųjį planą.
„Turim įvesti reikalavimą, kad tokios teritorijos turėtų būti ir papildomai apželdinamos, kad nekeltų vizualinės taršos. Turim rasti kompromisą. Iš vienos pusės, yra Vyriausybės nutarimai ir sprendimai dėl atsinaujinančios energetikos vystymo, bet iš kitos pusės, mes negalim neatsižvelgti ir į gyventojų pageidavimą“, – aiškina B. Markauskas.
Anot specialistų, su panašiomis problemomis susiduria dauguma savivaldybių. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininko V. Buivydo teigimu, tai kenkia ir Lietuvos gamtai.
„Kada šimtas hektarų vienam plote, vienoj kelio pusėj, kitoj kelio pusėj... Tai kur tie paukščiai turi nusileisti? Kur ta stirnikė turi vargšelė bėgti? Suprantat, nebėra gamtos, mes tą kraštovaizdį taip suniokojam, ir tai yra blogai“, – teigia V. Buivydas.
„Reikalinga savivaldybėms pasidaryti bendruosius planus ir numatyti tokias teritorijas, ir suderinti jas su bendruomenėmis. Kažkaip reikėtų tą strategiją bendresnę turėti ir ūkiškiau žiūrėti į viska tai“, – priduria jis.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento Andriaus Karazino teigimu, saulės elektrinių plėtra šalyje šiuo metu yra sulėtėjusi.
„Tai tikrai nėra begalinė plėtra, sustoję yra vystymai, nes kaina pati dėl plėtros yra nukritus gana žemai. Nebeišeina to atsipirkimo pasiekti. Dėl vizualinės taršos, tai yra taisyklės, kad turi būti tarpai žvėrims praeiti, kad turi būti apsodinama medžiais, kad nesimatytų nuo kelio. Tai tie visi reikalavimai yra, tik gal medžiai dar nespėjo suaugti“, – sako Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas A. Karazinas.
Gyventojai teigia, kad jie nėra nusiteikę prieš energetinę nepriklausomybę, tačiau norėtų, kad prieš jų kaimynystėje įrengiant milžiniškus parkus, jie būtų tinkamai apie tai informuojami, o vystytojai išgirstų ir jų sakomas pastabas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.
