Anksčiau buvo tabu, o dabar – prioritetas: ES gynybai telkia milijardines lėšas

Dar visai neseniai gynyba ir saugumas Europos Sąjungos politikoje buvo tabu tema, už kurią atsakingos tik pačios aljanso narės. Tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje tai pakeitė iš esmės. Saugumas bus prioritetu 2028–2034 metų biudžete, jau deramasi dėl 800 mlrd. eurų vertės plano „ReArm Europe“, siekiama paspartinti gynybos pramonės vystymąsi.

Omnibusas gynybai

Europos Parlamente (EP) šiuo metu svarstomas Europos Komisijos (EK) paruoštas vadinamasis gynybos miniomnibusas.

ES teisėkūros terminologijoje omnibusas reiškia vieną teisės aktą, kuriame sujungiami kelių galiojančių reglamentų pakeitimai. Taip siekiama supaprastinti procedūras, sumažinti fragmentaciją ir paskatinti nuoseklesnį politikos atsaką.

Kaip pasakojo su šiuo paketu dirbantis Latvijos atstovas EP Rihardas Kolas, nors visi laukia 800 mlrd. eurų, numatytų plane „ReArm Europe“, imtis veiksmų reikia jau dabar.

„Pagrindinis miniomnibuso tikslas yra mobilizuoti ir panaudoti egzistuojančius finansinius instrumentus, jau paskirstytus šalims narėms. Daugiausiai kalbama apie Sanglaudos politikos fondą, tačiau taip pat ir apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. „Recovery and Resilience Facility“ (RRF)).

Taip, didžioji lėšų gynybai dalis bus numatyta naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje (DFP), tačiau jau dabar matome, kad yra poreikis rasti pinigų gynybos pramonei“, – rugsėjo pabaigoje žurnalistams iš Baltijos šalių aiškino politikas.

Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos narys įvardijo iš viso šešias jau veikiančias ES programas, apie kurias kalbama miniomnibuse: Europos strateginių technologijų platformą (angl. „Strategic Technologies for Europe Platform“ (STEP)), „Europos horizontą“ ir „Skaitmeninę Europą“, Europos gynybos fondą (angl. „European Defence Fund“ (EDF)), Šaudmenų gamybos rėmimo įstatymą (angl. „Act in Support of Ammunition Production“ (ASAP)) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. „Connecting Europe Facility“ (CEF)).

„Iki šiol ne visos šalims narėms numatytos lėšos yra panaudotos. Pavyzdžiui, Latvijoje nepanaudota 1,3 mlrd. eurų šioje DFP numatytų Sanglaudos politikos fondo lėšų. Nekuriame naujų programų, bet siūlome perskirstyti šias lėšas gynybai.

Tai labai svarbu, nes iki šiol saugumas ir gynyba nebuvo įtrauktos į finansavimo programas. Tai buvo tabu. Viskas buvo skirta tik socialinei ir ekonominei sanglaudai, bet dabar suprantame, kad gyvename visai kitais laikais“, – sakė R. Kolas.

Latvis papasakojo, kad nemažai ginčų kyla dėl programos „Europos horizontas“.

„Tai jau dešimtmetį veikianti programa, iki šiol naudota tik civilinėms reikmėms. Vis dėlto EP siūlome atverti jos finansus dvejopos paskirties (civilinės ir karinės – LRT.lt) inovacijoms, įskaitant ir gynybinius pajėgumus. Kalbant apie EDF, siūlome kofinansavimo santykį padidinti iki 100 proc. smulkiojo ir vidutinio verslo bei dvejopos paskirties projektams. „Skaitmeninę Europą“ siūlome atverti kuriant kibernetinę infrastruktūrą.

Galiausiai dar yra mobilumo klausimas, kuris itin svarbus Rytų Europos regiono šalims. Raginame vystyti dvejopos paskirties infrastruktūrą. Tai ne tik keliai, geležinkeliai ir pan., bet ir energetika. Su tuo susijęs ir kontrmobilumas, taip pat itin aktualus Rytų flango šalims. Tai nereiškia, kad visur, kur tik įmanoma, pristatysime „drakono dantų“, kalbame ir apie kritinės infrastruktūros apsaugą. Tai ir oro uostai, ir elektros energijos perdavimo linijos“, – sakė R. Kolas.

EP narys pabrėžė, kad laiko šiems sprendimams nėra daug. Tikimasi juos priimti dar iki šių metų pabaigos.

„Tai reikštų, kad kitais metais jau galėtume skelbti apie projektus. Taip, dabar kalbame apie lėšų paskirstymą iki 2027-ųjų, tačiau realistiškai tai bus padaryta iki 2029 metų. Dėl to šis finansavimas yra toks svarbus, tai yra „tiltas“ iki artėjančios didžiosios „ReArm Europe“ iniciatyvos. Taip pat žinome, kad diskusijos dėl DFP bus labai sudėtingos. Net jei pasiektume idealų rezultatą naujojoje DFP, užtruktų, kol projektai būtų pradėti įgyvendinti“, – sakė R. Kolas.

Suma nedidelė, bet lems principus

Dar vienas „tiltas“, kuriuo naudotis ES siūlo iki didžiųjų „ReArm Europe“ lėšų, yra Europos gynybos pramonės programa (angl. „European Defence Industry Programme“ (EDIP)). Ji finansuojama iš dabartinio ES biudžeto ir 2025–2027 metų laikotarpiu siekia suteikti 1,5 mlrd. eurų finansinę paramą.

EP narys Virginijus Sinkevičius pripažino, kad ši suma išties nedidelė, tačiau pabrėžė, kad programos principai, kurie bus sutarti dabar, turėtų persikelti ir į kitą DFP.

„EDIP yra tiltas į Konkurencingumo fondą, kuriame gynybai kitoje DFP bus 131 mlrd. eurų. Tai visiškai kitokia pinigų suma. Todėl norime dėl principų susitarti dabar tam, kad ateityje galėtume kuo greičiau panaudoti kitos DFP finansavimą“, – sakė jis.

Jo kolega latvis Ivaras Ijabas pastebėjo, kad šiuo metu gynybos sektoriaus fragmentacija Europoje yra labai didelė.

„Tuo metu viena didžiausių ES stiprybių visada buvo bendra rinka. Tai susiję ir su NATO standartais, kalbant apie amuniciją ir kitus karinės įrangos standartus. Siekiame naudojant ES pinigus pastūmėti ES šalis link to, kad jos karinę įrangą gamintų ir pirktų kartu. Taip, 1,5 mlrd. yra labai nedaug. Tačiau jie paskatins šalis nares susitelkti. Taip pat norime į šią programą įtraukti ir Ukrainą.

Diskutuojame ir dar dėl kai kurių aspektų. Pavyzdžiui, ar tam, kad projektas būtų laikomas tinkamu, užtenka, jog jame dalyvautų tik dvi šalys? Ar tokios valstybės kaip Pietų Korėja arba Izraelis galėtų būti įtraukiamos į šį finansavimą? Juk ne viskas šiuo metu gali būti pagaminta Europoje. Kokia dalis užsienio komponentų gali būti naudojama, kad projektas vis tiek gautų finansavimą?“ – svarstė jis.

Savo ruožtu V. Sinkevičius ragino prioritetą skirti smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Baltijos šalims šis finansavimas itin aktualus. Šiuo metu neturime didelių karinės įrangos gamyklų, tačiau turime smulkiųjų, kurie veikia savo specifinėse srityse. Manau, jos galėtų išaugti naudojant šias lėšas“, – sakė jis.

Palankios paskolos ir kitos priemonės

Dar kovą pristatytas „ReArm Europe“ (dar vadinamas „Readiness 2030“) planas pamažu juda į priekį.

Viena kertinių jo dalių yra 150 mlrd. eurų Saugumo veiksmo Europai (angl. „Security Action for Europe“ (SAFE)) paskolų. Kaip įvardijo eurokomisaras Valdis Dombrovskis, Baltijos šalims čia numatyti nemažos sumos.

„6,38 mlrd. eurų Lietuvai, 5,68 mlrd. eurų Latvijai ir 2,66 mlrd. eurų Estijai. Dabar šalys narės iki lapkričio pabaigos turi pateikti planus, kaip jos ketina panaudoti šias lėšas. Realus lėšų paskirstymas priklausys nuo šių planų“, – sakė jis.

„ReArm Europe“ plane numatytas didesnis lankstumas dėl taikomų reikalavimų biudžeto deficitui. Skaičiuojama, kad jei valstybės narės padidintų savo gynybos išlaidas vidutiniškai 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto, per 4 metus tai galėtų sudaryti beveik 650 mlrd. eurų.

Plane kalbama ir apie Sanglaudos politikos fondo naudojimą gynybai, tačiau šiuo metu akcentuojama jau kita – 2028–2034 metų – DFP.

„Remiantis dabartiniu teisiniu reglamentavimu, egzistuoja tam tikri apribojimai, kiek įmanoma tai padaryti. Dėl to kuriame naujus instrumentus. Pirmiausia, tai fiskalinis lankstumas, leidžiant 1,5 proc. viršyti nustatytą biudžeto deficitą.

Kalbant apie kitą DFP, pasiūlėme reikšmingai padidinti sienų apsaugos finansavimą, numatėme specialų pataisymą Rytų flango šalims. Suprantame jų situaciją“, – komentavo Latvijos atstovas EK.

Dvi paskutinės „ReArm Europe“ veiksmų sritys skirtos sutelkti privatų kapitalą paspartinant taupymo ir investicijų sąjungos kūrimą ir pasitelkiant Europos investicijų banką (EIB).

„Gynybos pramonė turės investuoti reikšmingas sumas, kad padidintų savo pajėgumus. Klausimas – apie jos prieigą prie finansų. Iki šiol mūsų pačių nustatytos tvarumo taisyklės sudarydavo sunkumų jiems gauti finansavimą. Jų veikla neįtraukta į žalumo tikslus ir pan. – kas svarbu bankams. Dėl to ieškome sprendimų, nes šiuo metu saugumas yra Europos prioritetas.

EIB neturi mandato tiesiogiai skolinti gynybos projektams. Jie priklausomi nuo vadinamųjų aplinkosaugos, socialinių ir valdymo (angl. „environmental, social and governance“ (ESG)) investuotojų. Taip, jie negali finansuoti karinių įsigijimų, tačiau yra atviri dvejopos paskirties projektams. Pavyzdžiui, EIB jau yra skyręs finansavimą vokiečių karių barakų statybai Lietuvoje“, – LRT.lt sakė V. Dombrovskis.

Sanglauda – dvejopos paskirties projektams

EP narys ir ilgalaikio biudžeto bendrapranešėjis Siegfriedas Muresanas pabrėžė, kad kalbant apie gynybą ES politikoje pastebimi didžiuliai pokyčiai.

„Taip, šioje (2021–2027 metų – LRT.lt) DFP pirmą kartą jau turime atskirą skyrių gynybai. Anksčiau to nebuvo. Pamenu, kad net ir maži bandomieji projektai gynybos srityje buvo labai sunkiai finansuojami. Dabar skyrius gynybai yra, bet jis yra pats mažiausias, tik 1,2 proc. viso biudžeto, 14 mlrd. eurų 27 šalims 7 metams. Tai yra niekas.

Tokia suma numatyta 2020 metais, dar iki karo Ukrainoje pradžios. Dabar sutarėme, kad turime padaryti daugiau. Komisija pasiūlė reikšmingai padidinti saugumui numatytą sumą. Ši sritis dabar yra beveik visuose biudžeto skyriuose“, – sakė rumunas.

Beveik 2 trilijonų eurų vertės 2028–2034 metų ES biudžetas pristatytas rugsėjo pradžioje, o jo tvirtinimas gali užtrukti iki 2027 metų pabaigos.

„Sanglaudos politikos programą bus galima naudoti dvejopos paskirties projektams, kad galėtume geriau apsiginti. Pavyzdžiui, galima išplėsti oro uostą, taip padidinant karinį mobilumą.

Žemės ūkio politikos programą turėsime naudoti užtikrinti maisto saugumą ir pan. Pramonės srityje kalbame apie tyrimus, inovacijas būtent gynybos srityje. Be to, saugumui ir gynybai DFP bus numatytos naujos lėšos, kurias bus galima panaudoti perkant dronus, oro gynybos sistemas“, – tvirtino S. Muresanas.

Lietuvos Krašto apsaugos ministerija anksčiau skelbė, kad pagrindinis jų tikslas yra iki 2030 metų visiškai parengti Lietuvos sausumos pajėgų diviziją, aprūpinant ją kovinėmis, paramos ir logistinėmis sistemomis bei būtinomis amunicijos atsargomis.

Be to, ES lėšas ketinama skirti sausumos pajėgų divizijai, Baltijos gynybos linijai – kontrmobilumo priemonėms ir minoms bei kitų Lietuvos kariuomenės pajėgų išlaikymui ir vystymui.

LRT.lt žurnalisto kelionę į Briuselį apmokėjo Europos Parlamentas. Tai neturėjo įtakos straipsnio turiniui.