Lietuvoje auga naujas vienaragis: jo bendrakūrėjis žada šį statusą pasiekti per 5 metus

Gytis Gelžinis telefonų dėklus „Burga“ kartu su draugu Linu Motiejausku Skuode pradėjo gaminti prieš 10 metų. Nuo tada šis verslas reikšmingai išaugo – šiandien turi ambiciją tapti pirmuoju lietuvišku mados vienaragiu, t. y. 1 mlrd. eurų vertinama bendrove.

„Užtruks 5 metus“, – drąsiai sako G. Gelžinis.

Prekės ženklą „Burga“ valdanti bendrovė „Hautica“ įsteigta 2015 metais Skuodo rajone. Jos akcijas per pusę (po 50 proc.) valdo G. Gelžinis ir L. Motiejauskas, pastarasis nurodomas ir kaip bendrovės vadovas.

„Hautica“ gamina telefonų dėklus ir įvairius kitus elektronikos (ir ne tik) aksesuarus, dažniausiai turinčius apsaugos funkciją.

Įmonė dar nėra pateikusi praėjusių metų finansinės ataskaitos, bet G. Gelžinis teigia, kad šiemet jie planuoja pasiekti 130 mln. eurų apyvartą.

„Jei rinkoje dabar parduodami tokie elektroninės komercijos verslai, tai gauna nuo 8 iki 12 EBITDA`ų (pelno prieš palūkanas ir mokesčius, neskaitant nusidėvėjimo ir amortizacijos). Šiemet padarysime 130 mln. eurų. 10 proc. yra pelnas, tai bus 130 mln. eurų ir įvertinimas.

Dar liko 10 kartų paauginti, kad būtų vienaragis“, – rugsėjį Palangoje vykusioje konferencijoje „Lūžio taškas“ dėstė G. Gelžinis.

Šiuo metu Lietuvoje vienaragiais laikomos bendrovės „Vinted“, „Nord Security“, „Baltic Classifieds Group“ ir „Flo Health“.

Juridinių asmenų registro duomenimis, 2023 m. „Hautica“ gavo 46,9 mln. eurų pajamų, uždirbo 2,7 mln. eurų grynojo pelno.

Stato gamyklą Kaune

Pernai „Hautica“ paskelbė apie planus Kaune pastatyti 7,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamyklą. Į Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje kylantį projektą ketinama investuoti apie 10 mln. eurų, o statybas užbaigti dar šiemet.

G. Gelžinis paaiškino, kad sprendimą verslą vystyti Lietuvoje lėmė ne tiek patriotiškumas, kiek kaštų ir naudos analizė.

„Lietuvoje yra nemažai gamybinių įmonių. Pavyzdžiui, Amerikoje darbuotojo atlyginimas yra 18 dolerių per valandą, o pas mus 8–9 eurai. Be to, siųsti iš Lietuvos į Europą nėra muitų. Jei siųstum iš Kinijos, tektų mokėti ir nepatogų būtų apsipirkti.

Iš Lietuvos nusiųsti į Ameriką kainuoja tiek pat kiek iš Amerikos į Ameriką. Tai nėra blogai čia. Mes ir gaminame Azijoje, bet Lietuvoje atspausdiname, surenkame ir išsiuntinėjame. Tad norime kokybę išlaikyti“, – pokalbyje su asociacijos „Unicorns Lithuania“ atstove Rūta Pukene pasakojo jis.

G. Gelžinis paaiškino, kad „Burga“ produkcija prekiaujama visame pasaulyje.

„Lietuva sudaro vos kelis procentus apyvartos. Paimame iš užsieniečių pinigus, pasodiname juos Lietuvoje, statome gamyklą, perkame iš lietuvių įrangą, samdome lietuvius, mokame jiems gerus atlyginimus“, – dėstė verslininkas.

„Sodros“ duomenimis, rugsėjo 22 d. įmonė turėjo 413 darbuotojų, kuriems liepą mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2 618,94 euro (apie 1 593 eurus į rankas).

Kalbant apie prekybą, pasak jo, siekiama, kad įmonės „Burga“ dėklų kaina neviršytų 100 eurų ribos.

„Temu“ galima rasti dėklų ir už 2 eurus, bet mes konkuruojame prekės ženklu“, – pridūrė jis.

Pradėjo dviese

G. Gelžinis atskleidė, kad iki šiol jie su L. Motiejausku neturi pasirašę akcininkų sutarties.

„Nemanau, kad ir reikės mums jos. Tiek metų plėtojame verslą, kartu ir geriausi draugai esame. Viename kabinete dirbdavome 7 dienas per savaitę po 12 valandų per dieną. Dar yra kelionės, visa kita.

Kiti verslai sugriūva, nes kažkur išsiskiria įkūrėjų požiūris. Vienas nori pradėti ilsėtis, investuoti į gyvenimo būdą, keliauti, kitas nori išsiimti pinigus iš verslo, pradėti pramogauti. O mūsų požiūriai sutampa, abu norime dirbti, investuoti. Dėl to nėra dėl ko pyktis“, – aiškino jis.

Be to, verslininkai yra pasidalinę atsakomybėmis.

„Aš atsakingas už rinkodarą ir prekių ženklą, o Linas atsakingas už gamybą. Nereguliuojame vienas kitam darbų. Dar svarbios kito žmogaus vertybės. Ar jis kažkoks įtartinas (angl. shady), ar teisingas visur“, – sakė G. Gelžinis.

Jis prisiminė, kad 2015 metais didelių ambicijų neturėjo.

„Pradžioje buvo idėja spausdinti tuos telefonų dėklus. Pažiūrėjome, kiek kainuoja įranga, tai buvo 500 dolerių. Susimetėme po 3 tūkst. litų.

Beje, aš iškart po mokyklos pradėjau dirbti grafikos dizaineriu, todėl visi „Burga“ produktai yra su ant jų atspausdintais grafiniais dizainais.

Mūsų tikslas buvo, kad parduosime po 10 dėklų per dieną, tai 100 eurų per dieną apyvarta. Pelnas – 80 eurų per dieną. Atrodė, uždirbsi 1 tūkst. eurų per mėnesį ir nereikės dirbti samdomo darbo.

Paskui pradėjo sektis. Kuo geriau sekasi, tuo didesnės ambicijos. Kažkada ambicija buvo 1 mln. eurų uždirbti, kažkada 10 mln. eurų. Dabar siekiame vienaragio statuso“, – pasakojo G. Gelžinis.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad kelias į sėkmę nebuvo lengvas.

„Atrodo lengva, bet iš tikro buvo labai sunku. Nuolat įvairūs iššūkiai. Atrodė, kad ragas, bus dabar bankrotas. Ką reikės daryti? Kokio darbo ieškoti? Kur gyvensiu? Gal pas tėvus reikės grįžti? Tačiau ėjome į priekį, ruošdavau planus, kaip išsikapanosime, ir pavykdavo“, – sakė jis.

Patarimai kitiems

G. Gelžinis dar papasakojo, kad tuo metu, kai „Burga“ pirmą kartą pasiekė 100 tūkst. eurų apyvartą, įmonėje jie dirbo trise.

„Buvome pasamdę dar vieną klasioką, jis spausdindavo dėklus, nes Linas vienas nebespėdavo. Tuo metu aš dizainus kūriau, kėliau į „Amazon“, bendravau su klientais ir kt.

Dirbdavau nuo 14 val. iki 5 val. ryto. Atsimenu, kai dirbome biure Laisvės alėjoje Kaune, pareinu iš darbo 6 val. ryte, tai visokie girti kabinėjosi. Dabar dirbu nuo 10 val., miegoti einu vidurnaktį“, – pasakojo jis.

Ši patirtis, pasak G. Gelžinio, davė ir pamokų.

„Pradžioje atrodė, kad viską reikia daryti pačiam. Dabar suprantu, kad dalį darbų reikia deleguoti. Atrodė, kad niekas kitas geriau nepadarys, tačiau reikia samdyti žmonių, tikrai jie padarys geriau nei tu, išsiblaškęs per šimtą kitų dalykų.

Kitas dalykas – jei kuriam darbuotojui nesiseka, tai nereikia laukti 5 metų, kad jis pasikeistų. Paleisk, ir tau gyvenimas palengvės, ir [darbas] visoje organizacijoje pagreitės.

Dar patarčiau susikoncentruoti į vieną dalyką, kuris turi daugiausia potencialo. Visą dėmesį skirti tam. Pamenu, bandėme pardavinėti per „Pinterest“, bet tada supratau, kad užtenka viską daryti per „Facebook Ads“. Ten susikoncentravome ir dabar ten yra didelė dalis mūsų sėkmės“, – dėstė jis.

Verslininkas atskleidė, kad nemažą dalį savo biudžeto skiria reklamai.

„Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį padarėme 12 mln. eurų apyvartą ir išleidome 4 mln. eurų reklamai. T. y. „Facebook“, „Google“, „TikTok“, „Snapchat“, „X“, „Youtube“ ir pan.“, – nurodė jis.

Pateko į prestižinį sąrašą

G. Gelžinis savo biografijoje jau turi ir kitą įspūdį paliekantį pasiekimą – pateko į leidinio „Forbes“ sudaromą „30 under 30“ sąrašą.

Tiesa, panašu, jam pačiam bent iš pradžių tai nebuvo itin maloni patirtis.

„Iš tikrųjų daug streso sukūrė tai, nes visa spauda pradėjo rašyti. Kažkokią įtampą pradėjau jausti. Visi rašo, kviečia susitikti, į konferencijas, interviu duoti „Delfi“, TV3, į visokias tinklalaides ir t. t. Dėmesio buvo labai daug, tai kėlė stresą, bet paskui normalizavosi ir tai bus įrašas biografijoje“, – apibendrino 1995 metais gimęs vyras.

Konferencijoje G. Gelžinis atskleidė, kaip gimė „Burga“ pavadinimas.

„Burga“ – nieko nereiškiantis žodis. Kai nusprendėme kurti verslą, norėjome trumpo, aiškaus pavadinimo, kurį būtų lengva ištarti, užrašyti. Ir kad nebūtų keistų Q, X raidžių.

Dar galvojome, kad nereikia apsiriboti viena kategorija, kad nebūtų „Armor“ (liet. šarvai), „Shield“ (liet. skydas) ar „Shell“ (liet. kriauklė). Beje, tarp idėjų buvo ir „Kokonas“. Tačiau, kažkur išgirdau, kad jeigu apsiribosi tik tuo, ką darai, niekada negalėsi nuo to nukrypti. Jei esi „Pizza Hut“, tai visą laiką picas kepsi. Jei esi „Liuks kebabai“, tai sunkiai sušius ar picas gaminsi“, – pasakojo jis.

Galutiniame etape „Hautica“ įkūrėjai turėjo penkis pavadinimus.

„O visi domenai užimti, kreipėmės į jų valdytojus. Vienas 80 tūkst. eurų užsiprašė, kitas 30 tūkst., trečias 20 tūkst. eurų. Už burga.com norėjo 8 tūkst. eurų, nusiderėjome iki 3 tūkst. eurų ir paėmėme“, – juokėsi G. Gelžinis.