TOP-5 didžiausios privačios mokyklos Lietuvoje: augantis mokinių skaičius duoda ir pelną

Lietuvoje veikiančios privačios mokyklos įdarbina šimtus mokytojų, moko tūkstančius vaikų. Pernai tarp didžiausiųjų buvo tiek uždarųjų akcinių bendrovių (UAB), tiek viešųjų įstaigų (VšĮ), kurių dalininkai pabrėžia, kad pelnas nėra jų tikslas. Tai patvirtina ir finansinės ataskaitos.

Beveik visos didžiausios privačios mokyklos Lietuvoje siūlo Tarptautinio bakalaureato programą ir net konkuruoja absolventų pasiekimais. Tuo metu „Herojaus“ mokykla tarp kitų išsiskiria tuo, kad apie trečdalį jos mokinių sudaro nuo karo pabėgę ukrainiečiai.

LRT.lt skelbia didžiausių Lietuvoje veikiančių privačių mokyklų penketuką. Šis sąrašas parengtas sujungus Nacionalinės švietimo agentūros turimus institucijų ir Registrų centrui pateiktų finansinių ataskaitų duomenis.

Kai kurios anksčiau tarp didžiausių mokyklų minėtos mokslo institucijos liepos pabaigoje dar nebuvo pateikusios duomenų už 2024 metus. Tarp tokių buvo, pavyzdžiui, Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus, Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje. Į sąrašą taip pat nepateko „Klaipėdos licėjus“, kurios naujausia finansinė ataskaita apima pusantrų metų laikotarpį, todėl iškreiptų rezultatus.

Privačios mokyklos Lietuvoje dalį pajamų gauna iš ugdymo mokesčių, tačiau taip pat turi finansavimą iš savivaldybių: mokinio krepšelio lėšas, kompensacijas darželiams, mokinių maitinimui ir mokytojų viešojo transporto bilietams. Be to, šios institucijos sulaukia paramos tiek iš gyventojų, tiek iš juridinių asmenų.

Ukrainiečių mokykla Kaune

2024 metais, vertinant pagal pajamas, pirmoje vietoje tarp privačių mokyklų Lietuvoje buvo „Herojus“. Pernai jos pajamos pasiekė 8,4 mln. eurų ir buvo 21 proc. didesnės nei užpernai, o nuostolis sumažėjo 20 proc. iki 196 tūkst. eurų.

2015 metais Kaune įsteigtos VšĮ dalininkai yra Andrius ir Dovilė Pelegrimai.

Šiuo metu „Herojus“ turi du darželius (Kaune ir Vilniuje), progimnaziją ir gimnaziją Kaune bei čia pat veikiančią ukrainiečių mokyklą. 2024 metais vidutinis darbuotojų skaičius VšĮ „Herojus“ buvo 244.

Mokyklos vadovas A. Pelegrimas sakė, kad jų bendruomenę sudaro gausi lietuvių ir ukrainiečių mokytojų bei mokinių grupė, todėl jie sparčiai plečiasi.

„Prasidėjus karui, kaip bendruomenė išsikėlėme aiškų tikslą – padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia. Į Lietuvą atvyko ukrainiečių mokytojai ir vaikai. Priėmėme pedagogus dirbti, o kartu su jais parengėme „Herojaus“ ugdymo turinį ukrainiečių kalba.

Iš pradžių nesitikėjome, kad viskas taip sparčiai išaugs. Priėmėme kelis mokytojus iš Ukrainos, netrukus jų ir mokinių skaičius ėmė sparčiai didėti. Žinia apie mūsų mokyklą greitai pasklido tarp Ukrainos bendruomenės Lietuvoje, todėl prisijungė dar daugiau pedagogų.

2022 m. „Herojaus“ ukrainiečių mokykloje dirbo apie 60 naujų darbuotojų ir mokėsi 550 mokinių. Šiuo metu šie skaičiai pamažu mažėja – jau išleidome trečią abiturientų laidą, dalis šeimų išvyko į kitas šalis. Šiandien ukrainiečiai sudaro apie 30–40 proc. visų „Herojaus“ mokinių: turime 350 mokinių ir apie 50 mokytojų iš Ukrainos“, – pasakojo jis.

Pašnekovas pripažino, kad šiuo metu dirba nuostolingai. „Viena iš priežasčių – sumažėjusi parama ukrainiečių mokyklai, kurią finansuojame patys. Vis dėlto pamažu ieškome sprendimų ir siekiame šią situaciją stabilizuoti“, – paaiškino jis.

A. Pelegrimo vertinimu, švietimas neturėtų būti painiojamas su tiesioginiu pelningumu, nes priešingu atveju sistema ilgainiui praranda savo esmę.

„Mūsų tikslas nėra kuo labiau didinti pelną, o kurti kiek įmanoma daugiau vertės mokiniams ir mokytojams“, – pridūrė jis.

Didžiuojasi absolventų pasiekimais

Antroji pagal dydį privati mokykla Lietuvoje – UAB „Erudito“ licėjus. Jos pajamos pernai pasiekė 8,3 mln. eurų ir buvo 18 proc. didesnės, o pelnas padidėjo 31 proc., iki 371 tūkst. eurų.

Du padalinius – vieną Kaune ir vieną Vilniuje – turinti įmonė 2024 m. įdarbino vidutiniškai 154 darbuotojus.

2016 metais Kaune įsteigto licėjaus akcininkai yra žinomas verslininkas Marius Jakulis Jasonas, buvęs prezidento patarėjas Povilas Mačiulis ir doc. dr. Nerijus Pačėsa.

„Vienas svarbiausių metų pasiekimų – Tarptautinio bakalaureato Pradinio ugdymo programos (angl. Primary Years Programme, PYP) akreditacijos gavimas, leidžiantis nuo ankstyvojo amžiaus užtikrinti tarptautinius ugdymo standartus“, – LRT.lt sakė mokyklai vadovaujantis N. Pačėsa.

Jis pridūrė, kad itin didžiuojasi šių metų Tarptautinio bakalaureato diplomo programos (TBDP) absolventų pasiekimais.

„17 maksimalių įvertinimų bei vienos mokinės surinktais 44 iš 45 galimų balų – tai rezultatas, prilygstantis aukščiausiems pasauliniams standartams ir pasiekimams šioje sistemoje“, – sakė jis.

N. Pačėsos vertinimu, viešoji švietimo sistema Lietuvoje pastaraisiais metais išsiskiria nestabilumu – dažnai keičiamos reformos, nuolat kintančios mokytojų rengimo bei vertinimo sistemos, egzaminų struktūros.

„Šiame kontekste ypač svarbu, kad galime pasiūlyti aiškiai struktūruotą, stabilią ir tarptautiniu mastu pripažintą TBDP 11–12 klasėms. Džiaugiamės, kad šią programą renkasi vis daugiau mokinių – praėjusiais mokslo metais joje mokėsi rekordinis skaičius – beveik 100 mokinių“, – nurodė jis.

Kalbant apie finansinius rezultatus, pašnekovas juos įvertino kaip finansiškai sėkmingus.

„Fiksavome tvarų pajamų augimą, kuris tęsiasi nuo pat įstaigos įkūrimo. Šį augimą nukreipėme strateginiams tikslams: investavome į infrastruktūros plėtrą, modernias ugdymo aplinkas ir mokymo kokybės stiprinimą“, – sakė jis.

Turės 1 tūkst. mokinių

Trečioje vietoje yra UAB Karalienės Mortos mokykla. Šios bendrovės pajamos 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu augo 11 proc. ir pasiekė 6,5 mln. eurų, pelnas padidėjo 1 proc., iki 1,5 mln. eurų.

Ataskaitiniu finansiniu laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą trijuose padaliniuose – dviejuose Vilniuje ir viename Kaune, vidutiniškai turėjo 179 darbuotojus.

Netiesioginė 2013 metais Vilniuje įsteigtos įmonės savininkė yra edukologė dr. Austėja Landsbergienė.

Kaip pasakojo Karalienės Mortos mokyklos direktorius Tomas Deržanauskas, praėjusiais metais jie kryptingai dirbo, kad gautų Tarptautinio bakalaureato akreditacijas Pradinio (PYP) bei Pagrindinio ugdymo programoms (angl. Middle Years Programme, MYP).

„Karalienės Mortos mokykla yra lietuviška mokykla su tarptautiniu ugdymo standartu. Lietuvos bendrąsias ugdymo programas mes praturtiname Kembridžo programų standartais. (...) Mūsų mokiniai praėjusiais mokslo metais pelnė prizines vietas tiek miesto, tiek respublikinėse olimpiadose, sėkmingai laikė ir nacionalinius, ir tarptautinius egzaminus, o jų rezultatai viršija šalies vidurkį“, – be kita ko dėstė jis.

T. Deržanauskas dar pastebėjo, kad jų mokyklos devintokai laimėjo pirmąją vietą nacionaliniame dezinformacijos egzamine, aplenkdami net vyresniųjų klasių komandas iš visos Lietuvos.

„Vaikus nuo pat pirmųjų metų mokome ne tik skaityti ar skaičiuoti, bet ir mąstyti savarankiškai, kelti klausimus, abejoti, ieškoti patikimų šaltinių ir kritiškai vertinti informaciją. Šie įgūdžiai neatsiranda savaime – jie formuojami kasdien, per pokalbius, diskusijas, projektus ir refleksijas“, – dėstė direktorius.

Pašnekovas dar aptarė TBDP absolventų rezultatus. „Net 41 proc. mūsų abiturientų pasiekė itin aukštų rezultatų – surinko 35 ar daugiau balų iš 45, o aukščiausias individualus įvertinimas siekia 41 balą“, – sakė jis.

Mokyklos finansinius rezultatus T. Deržanauskas apibūdino kaip stabilius.

„Pasiekėme beveik 100 proc. užpildymą (planuojame ugdyti per 1 tūkst. mokinių 2025–2026 mokslo metais), todėl veikla vykdoma efektyviai ir tvariai. Praėjusiais metais veiklos pelningumas ūgtelėjo keliais procentais ir dabar viršija 25 proc.“, – sakė jis.

Sunku rasti darbuotojų

Nuo 2004 metų veikianti Vilniaus tarptautinė mokykla – Lietuvoje ketvirta pagal dydį.

Ši viešoji įstaiga per 2023–2024 mokslo metus gavo 6,1 mln. eurų pajamų – 4 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu, ir uždirbo 47 tūkst. eurų pelno – 85 proc. mažiau.

Jos dalininkai yra danė Liza Lerche Jensen, suomė Liisa Anneli Leitzinger ir amerikietė Rebecca Lynn Toth Juras.

2024 m. rugsėjo 1 d. mokykloje dirbo 94 darbuotojai.

Kaip LRT.lt pasakojo Vilniaus tarptautinei mokyklai vadovaujanti R. Lynn Toth Juras, jie pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje tiek tarp privačių, tiek valstybinio sektoriaus mokyklose populiarėja Tarptautinio bakalaureato programos.

„Vilniaus tarptautinė mokykla didžiuojasi būdama pirmąja akredituota Tarptautinio bakalaureato Pradinio ugdymo programa, švenčianti 15-ąsias metines. Jau 13 metų esame akredituota Tarptautinio bakalaureato Vidurinio ugdymo programa“, – atkreipė dėmesį ji.

Vis dėlto, pasak vadovės, dideliu iššūkiu jiems išlieka darbuotojų paieška.

„Tiek vietos, tiek užsienio mokytojų, – paaiškino R. Lynn Toth Juras. – Atlyginimų ir pragyvenimo išlaidų kilimas Lietuvoje reikšmingai paveikė mūsų galimybes įdarbinti ir išlaikyti mokytojus, todėl mokykla nuolat ieško būdų išlaikyti palankią darbo aplinką.“

„Kalbant apie finansinius rezultatus, kaip ne pelno siekianti mokykla, kaip ir tikėjomės, praeitus mokslo ir finansinius metus baigėme finansiškai tvariai, toliau investuodami į mokinių mokymąsi“, – apibendrino pašnekovė.

Koncentruojasi į inžinerinį ugdymą

Penketuką užbaigia Vilniaus inžinerijos ir technologijų licėjus („Vitlis“).

Pernai šios VšĮ pajamos augo 29 proc., iki 5,1 mln. eurų, o pelnas mažėjo 61 proc., iki 128 tūkst. eurų.

2024 metais vidutinis įstaigos darbuotojų skaičius buvo 107. Ji savo veiklą vykdė keturiuose padaliniuose Vilniuje.

Veiklos ataskaitoje nurodoma, kad 2024 m. pabaigoje „Vitlyje“ veikė aštuonios ikimokyklinės darželio grupės (75 vaikai), keturios priešmokyklinės (62 vaikai) ir mokykloje 25 pradinio ir pagrindinio ugdymo klasės (402 mokiniai).

Vienintelė 2010 metais įsteigto „Vitlio“ dalininkė yra Vilma Daugelienė.

Licėjaus vadovė pastebėjo, kad jie siūlo ne tik bendrąją Lietuvos ugdymo programą, bet ir Tarptautinio bakalaureato programą.

„Didelį dėmesį ir toliau skiriame inžineriniam ugdymui bei STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, mathematics; liet. mokslo, technologijų, inžinerijos, menų, matematikos) kompetencijų lavinimui. Esame įsitikinę, kad šios srities žinių stiprinimas yra itin svarbus mokinių ugdymo pagrindas – būtent tiksliųjų mokslų sritys padeda formuoti kūrybiškai mąstančią ir ateičiai pasirengusią kartą“, – neabejojo ji.

V. Daugelienė aiškino, kad jų pajamų augimą lėmė stabiliai augantis mokinių skaičius.

„Mokinių skaičius 2024–2025 mokslo metais „Vitlio“ licėjuje išaugo iki 466, o 2024 m. pajamos pasiekė 5,1 mln. eurų ir buvo 30 proc. didesnės nei metais prieš tai.

Turime ambicingų planų šiems metams tiek plečiant programų turinį, tiek stiprinant komandos kompetencijas bei gerinant mokyklos infrastruktūrą. Mūsų tikslas – ne tik augti skaičiais, bet ir gilinti prasmingos, kūrybiškos ir vertybiškai stiprios mokyklos identitetą“, – teigė ji.