Nuo kitų metų Lietuvoje veikti licenciją kol kas turi vos viena kriptovaliutų prekybos įmonė. Iš dabar veikiančių apie 370 įmonių dauguma bus priverstos pasitraukti. Tačiau šalis siekia prisivilioti tik didžiausias ir žinomiausias pasaulio fintech žaidėjas, tokias kaip „Robinhood“, kuri pirmąjį savo kriptovaliutų prekybos centrą Europoje atidaro būtent Lietuvoje.
Išlieka Europos fintech centru
Viena didžiausių JAV fintech įmonių „Robinhood“ nusprendė pirmąjį savo kriptovaliutų prekybos centrą Europoje atidaryti būtent Lietuvoje. Tai ir savotiškas Lietuvos pripažinimas, ir aiški žinutė: kriptovaliutos keityklų laukiniai Vakarai čia baigėsi.
Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros centro vadovas Lukas Jakubonis LRT RADIJUI sako, kad vienos didžiausių pasaulyje fintech įmonių pasirinkimas kurtis Lietuvoje rodo, kad šalis išlieka Europos fintech centru.
„Kad visuomenė įsivaizduotų ir suprastų, tai „Robinhood“, matyt, yra kai kuriomis metrikomis netgi didesnė nei Lietuvoje gerai žinomas „Revolut“ bankas“, – aiškina L. Jakubonis.
Anot jo, Lietuva ilgai laukė dar vieno didelio kalibro žaidėjo. „Šiandien mes tą kalibrą turime. Tai yra „Robinhood“, – sako Lietuvos banko atstovas.
Pasak L. Jakubonio, „Robinhood“ ne tik keis kriptovaliutas, bet ir teiks paslaugą, kurią dabar aprašinėja pasaulio žiniasklaida, pardavinės nekotiruojamų įmonių akcijas, tarp jų – ir Elono Musko.
„Įdomiausia turbūt iš tų paslaugų yra tokenizuotų įmonių akcijos. Čia įdomumas tas, kad „Robinhood“, kuri ne tik Europai, bet ir visam pasauliui šitą paslaugą pristato, klientai galės įsigyti įmonės [akcijų], kurių net nėra viešame biržos prekybos sąraše. Pavyzdžiui, buvo anonsuota, kad „OpenAI“, bene žinomiausios dirbtinio intelekto kompanijos, akcijų bus galima įsigyti nuo kitos savaitės. Taip pat „SpaceX“, kuri nėra viešai kotiruojama“, – sako L. Jakubonis.
Anot jo, tai ir yra pagrindinė inovacija, dėl to „Robinhood“ pirmadienį suskambėjo pasaulio antraštėse.
Lietuvoje veikia kone 400 kriptovaliutos keityklų, kurios registruotos sodo nameliuose ir kitais neaiškiais adresas. Pakanka turėti lietuvišką registraciją, kad galėtum prekiauti kriptovaliutomis nuo Honkongo iki Australijos. Tačiau taip galima ir plauti pinigus, sako ekspertai. Nuo sausio 1 d. beveik visų šių keityklų jau nebeliks.
„Kalbant apie visą tą pilkąjį sektorių, kuris iki šiol veikė Lietuvoje, ačiū Dievui, panašu, kad jis nyksta. Šiuo metu Registrų centre matome, yra apie 370 įmonių, kurios deklaravusios kriptoturto paslaugų veiklą. Mes žinom, kad tik apie 120 iš jų apskritai vykdė kažkokią ūkinę, komercinę veiklą“, – sako L. Jakubonis.
Kol kas išduota viena licencija
Nuo kitų metų kriptovaliutų prekeiviams jau teks gauti licencijas pagal sugriežtintą tvarką. Kol kas išduota tik viena tokia licencija – „Robinhood“ kompanijai.
Buvęs Seimo narys, o dabar asociacijos „Crypto Economy Organisation“ prezidentas Mykolas Majauskas sako, kad stambių kripto valiutos prekeivių dar bus bent keletas.
„Šiandien turime pirmąją licenciją. Neabejoju, artimiausiu metu turėsime tikrai dar keletą. Kriptovaliutos kompanijos veikia tokioje dinamiškoje aplinkoje, bet iš tiesų yra mažai susidūrusios su valstybine biurokratija. Ir gal netgi, sakyčiau, jų atsiradimo tikslas kaip tik ir yra sumažinti priklausomumą nuo centrinių valstybinių institucijų“, – sako M. Majauskas.
Jis sako, kad buvo teisingas sprendimas sugriežtinti taisykles kriptovaliutos įmonėms.
„Vis tik jei kriptovaliutos kompanijos planuoja teikti paslaugas plačiajai visuomenei, jos turi atitikti skaidrumo, patikimumo, rizikos valdymo reikalavimus. Ir Lietuvos bankas, mano giliu įsitikinimu, eina teisingu keliu“, – sako M. Majauskas.
Jis primena, kad Lietuvoje ir dabar veikia bent penkios iš dešimties didžiausių pasaulyje kriptovaliutos įmonių. Todėl licencijomis jos dar pasirūpins, mano jis.
„Kompanijos turi pasitempti. Ir tos, kurios sugebės tai padaryti, galės veikti iš Lietuvos, teikdamos paslaugas visoje ES. Šiandien Lietuvoje veikia bent 5 iš 10 didžiausių pasaulinių kriptovaliutos kompanijų“, – sako M. Majauskas.
Tačiau jei negausi licencijos, teks Lietuvą palikti. „Crypto Economy Organisation“ prezidentas sako, kad metų pabaiga licencijavimo proceso neužbaigs – jis vyks ir toliau.
„Tiesiog tos kompanijos, kurios veikia šiuo metu, negalės pratęsti veiklos Lietuvoje. Jeigu negaus tos licencijos, jos galės tęsti veiklą kitose šalyse“, – sako M. Majauskas.
Tačiau Lietuvos bankas nesitiki, kad kriptovaliutos įmonių bus gausu Lietuvoje, ir prognozuoja, kad šiais metais tokių licencijų bus suteikta iki dešimties. Palyginti su šiuo metu veikiančiomis 370 įmonių, pokytis ženklus.
„Į Lietuvos banką bent jau kreipėsi iki šiol apie 30 įmonių dėl kripto- veiklos, su kripto- veikla susijusių licencijų išdavimo. Tai iš tų 30 nėra daug, kurios gavo tas licencijas. Šiuo metu yra vertinama dar 10 paraiškų. Tai gali būti, kad dar bus gauta“, – sako L. Jakubonis.
Norima didžiausių žaidėjų
Anot L. Jakubonio, Lietuvoje norima matyti didžiausius ir skaidriausius žaidėjus, kurie garsūs visur. Tad laukiniai Vakarai Pavilnio sodų nameliuose šiais metais baigsis.
„Kaip pavyko „Robinhood“ pritraukti, taip ir kitas įmones bandoma pritraukti. Bet mes iš karto deklaravome, kad Lietuvoje nenorime turėti didelės gausos. Mes norime turėti tiktai didžiausias, pasaulyje geriausiai žinomas, atpažįstamas įmones, kurios yra tvarkingos, neturi pilko šleifo, nekeltų Lietuvai papildomų rizikų ir nedėtų reputacinių dėmių“, – aiškina L. Jakubonis.
Kriptovaliutų rinkos ekspertas ir mokymų vadovas Linas Kmieliauskas sako, kad jiems teks ieškoti vietos kitur, kur taisyklės ne tokios griežtos. Tačiau Lietuva pasirinko atsirinkti geriausius arba visai nesirinkti.
„Klausimas, kas ten tų mažesniųjų laukia. Tai jiems turbūt paskutiniai darbo mėnesiai Lietuvoje, o toliau jau jie ieškos kažkokių išeičių kitur. Ypač kai tos jurisdikcijos ES, pačios bendrovės pabrėžia, kad nėra kažkokios tokios labai harmonizuotos prieigos prie bendrovių vertinimo. Pavyzdžiui, vieni reguliuotojai juos vertina griežčiau, kiti atsirenka, ką griežčiau vertinti, kitus lengviau praleidžia“, – sako L. Kmieliauskas.
Kriptokapitalo įmonėms atstovaujantis M. Majauskas pridūrė, kad didieji žaidėjai Lietuvoje per kelis mėnesius sumoka ir po dešimt milijonų eurų, tad šalis, anot jo, turėtų rūpintis licencijomis.
Seimas neseniai pratęsė terminą, iki kada gali gauti licencijas kriptokapitalo prekybos įmonės. Tai turi padaryti iki Naujųjų metų.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
