Lietuvos bankas planuoja įvesti naujus atsakingojo skolinimo nuostatus, jie turėtų suteikti daugiau galimybių tiems, kurie planuoja įsigyti savo pirmąjį būstą.
„Pirmojo būsto pirkėjai susiduria su sunkumais sukaupti reikalaujamą ne mažesnį kaip 15 proc. pradinį įnašą, o imančių antras ir paskesnes paskolas daugėja“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
Lietuvos banko siūlomi pakeitimai
- Siūloma nustatyti ne mažesnio kaip 10 proc. pradinio įnašo reikalavimą pirmojo būsto pirkėjams.
- Imantiems antrą paskolą, kai anksčiau paimtos būsto paskolos dar negrąžintos, siūloma taikyti ne mažesnio kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.
- Paskolos įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
- Siūlomi pakeitimai galėtų įsigalioti 2026 m. pirmąjį pusmetį.
Pirmojo būsto pirkėjai susiduria su sunkumais sukaupti reikalaujamą ne mažesnį kaip 15 proc. pradinį įnašą.
J. Varanauskienė
Atsižvelgiant į tai Lietuvos bankas siūlo nustatyti ne mažesnio kaip 10 proc. pradinio įnašo reikalavimą pirmojo būsto pirkėjams. Šiuo metu taikomas ne mažesnio kaip 15 proc. įnašo reikalavimas.
Pirmą būsto paskolą imantiems, tačiau jau turintiems būstą asmenims ir toliau būtų taikomas 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
„Pirmojo būsto paskolos yra mažesnės rizikos. Pirkėjai labiau linkę mokėti įmokas ir stengiasi išlaikyti būstą, todėl nemažai šalių jiems taiko mažesnio pradinio įnašo reikalavimą“, – teigė J. Varanauskienė.
Anot jos, 10 proc. pradinio įnašo reikalavimas pirmojo būsto pirkėjams yra dažniausiai pasitaikantis tarptautinėje praktikoje.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad, sumažinus pradinio įnašo reikalavimą, jo kaupimo laikotarpis sutrumpėtų trečdaliu.
Remiantis istoriniais būsto paskolas 2020–2024 m. paėmusių namų ūkių duomenimis, vidutinis poveikis kreditui ir būsto kainoms būtų neutralus. Tikimasi, kad per pirmus 3 metus būsto paskolų portfelio metinis augimas galėtų būti iki 2,5 proc. p. spartesnis nei pagal pagrindinį scenarijų. Nuo 2028 m. augimo tempai stabilizuotųsi.
Vidutiniu laikotarpiu būsto kainų metinis augimas galėtų būti iki 1 proc. p. didesnis.
Pokyčiai skolinantis antram būstui
Imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai anksčiau paimtos būsto paskolos dar negrąžintos, siūloma visiems be išimčių taikyti ne mažesnį kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą. 30 proc. reikalavimas tokioms paskoloms Lietuvoje galioja jau nuo 2022 m., tačiau yra nustatyta išimtis, kad jis netaikomas, jei šiuo metu turimų anksčiau paimtų paskolų likutis, palyginti su įkeisto turto verte, yra mažesnis nei 50 proc.
Ši išimtis suteikė lankstumo tiems gyventojams, kurių jau turimos paskolos buvo paimtos seniai ir yra beveik grąžintos, tačiau per pastaruosius metus situacija pasikeitė. Sparčiai kylant būsto kainoms, daugumos turimų paskolų likutis tapo reikšmingai mažesnis už turto vertę, dėl to vis daugiau gyventojų atitiko išimtį ir galėjo imti antrą ar trečią paskolą su mažesniu pradiniu įnašu.
„Šiuo metu matome reikšmingą tokių paskolų apimties didėjimą. Tai rodo, kad išimtis nebeatlieka savo pirminės funkcijos ir silpnina reikalavimo veiksmingumą, todėl ketiname jos atsisakyti. Toks sugriežtinimas padės sumažinti rizikingesnių paskolų skaičių ir, įvertinus siūlymą dėl pirmą būstą perkančių asmenų, iš dalies pristabdys galimą spartesnį kainų augimą“, – aiškina J. Varanauskienė.
Atsižvelgiant į pastaraisiais metais matytus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, siūloma koreguoti paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimus. Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, numatoma pereiti prie vieno reikalavimo – įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys – įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma. Dėl tokio derinio paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimas Lietuvoje žemų palūkanų aplinkoje buvo švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse, o palūkanų normoms pakilus tapo griežtesnis. Pavyzdžiui, palūkanų normai pasiekus 6 proc., maksimali prieinama paskolos suma sumažėjo apie 30 proc.
Siūlomas pakeitimas užtikrintų skolininkų atsparumą praktikoje visiškai tikėtinam palūkanų normų padidėjimui ir tolygesnį poveikį visame palūkanų normų cikle. Tokios sandaros įmokų ir pajamų limitas šiuo metu taikomas Estijoje, taigi pakeitimas būtų ir žingsnis didesnio reguliavimo suderinamumo link.
Dėl šių pasiūlymų bus konsultuojamasi su visuomene ir rinkos dalyviais. Pastabų bus laukiama iki rugpjūčio 18 d., o atsižvelgiant į jas vėliau bus rengiami Atsakingo skolinimo nuostatų (ASN) pakeitimai.
Lietuvos banko teigimu, siūlomi pakeitimai galėtų įsigalioti 2026 m. pirmąjį pusmetį.
Atsakingo skolinimo nuostatai Lietuvoje buvo priimti 2011 m., siekiant užkirsti kelią pernelyg rizikingam skolinimui, apsaugoti tiek vartotojus, tiek visą finansų sistemą.
Iki šiol galiojantys pagrindiniai ASN yra šie: perkant pirmąjį būstą pradinis įnašas turi būti ne mažesnį kaip 15 proc., reikia turėti ne mažiau kaip 6 mėn. tvarių (nepertraukiamų, stabilių, gautinų ateityje ir pan.) pajamų istoriją, finansiniams įsipareigojimams skirti ne daugiau kaip 40 proc. mėnesio tvarių pajamų, turėti tinkamą kredito istoriją (neturėti skolų ir pan.).
