Didžiausias optimizmas dėl galimų paliaubų Rusijos kare prieš Ukrainą šiemet buvo jaučiamas kovą. Tačiau Donaldo Trumpo kadencijai artėjant prie pusmečio ribos vilčių, kad kariniai veiksmai galėtų baigtis dar šiemet, lieka vis mažiau. Lažybų platformos „Polymarket“ duomenimis, pastaruoju metu greitai taikai Ukrainoje duodamas vos 20 proc. šansas, kai dar prieš kelis mėnesius jis siekė beveik 80 proc.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lažybininkai paliauboms Ukrainoje šiuo metu duoda 20 proc. tikimybę, kai kovą ji siekė 80 proc.
- Nuo padėties Ukrainoje priklausomų įmonių indeksas „WIG Ukraine“ kovą šoktelėjo 80 proc. ir išlieka panašiame lygyje iki šiol.
- Ukrainos obligacijų pajamingumai pastaruoju metu augo, o tai reiškia, kad lūkesčiai dėl karo pabaigos prastėja.
- V. Šimkus sako, kad iš karo pabaigos labiausiai išloštų tiek Ukrainos, tiek visos Europos verslas. A. Izgorodinas išskiria energetikai imlias, statybos ir transporto bendroves, kurioms atsivertų taikos metu atsivertų galimybės užsidirbti.
Kur kas stabiliau laikosi Varšuvos vertybinių popierių biržos indeksas „WIG Ukraine“. Iš įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Ukrainoje arba kurios veiklą daugiausiai vykdo karo nuniokotoje šalyje, sudarytas indeksas per vasarį ir kovą šoktelėjo maždaug 80 proc. ir, nors ir svyruodamas, išlieka panašiame lygyje.
LRT.lt kalbinti ekonomistai šį rodiklį interpretuoja nevienodai. „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus pastebi, kad jį sudaro vos šešios įmonės, tad didesnę įtaką jam gali padaryti jų pačių veiklos rezultatai, o ne lūkesčiai dėl karo Ukrainoje.
„WIG Ukraine“ yra Ukrainos žemės ūkio sektoriuje veikiančios bendrovės „Imcompany“, „Ksgagro“ ir „Agroton“, plantacijas Ukrainoje turinti cukraus gamintoja „Astarta“, Ukrainos elektrines aprūpinanti anglies gamintoja „Coalenerg“ ir Ukrainoje gamyklą turinti pieno gamintoja „Milkiland“.
„Citadele“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino vertinimu, pavasario pradžioje stebėtą indekso šuolį galėjo lemti kapitalo pasitraukimo iš JAV ir atėjimo į Europą tendencija, o ne su D. Trumpo inauguracija siejamas tikėjimas dėl paliaubų Ukrainoje.
Po šuolio – stabilumas
„WIG Ukraine“ yra vienas iš nedaugelio rodiklių, kurie leidžia įvertinti rinkų sentimentus dėl karo Ukrainoje eigos. Prekyba Kyjivo akcijų biržoje sustabdyta nuo 2022 m. vasario 24 d.
„Nėra tiek daug gerų vietų (rodiklių) rinkose bent jau tradiciniais metodais įvertinti, kokie yra lūkesčiai dėl Ukrainos“, – dėstė V. Šimkus.
Be Varšuvos indekso, jis dar atkreipė dėmesį į „Polymarket“ lažybų rinką.
„Kovą ten tikimybė dėl paliaubų 2025 metais siekė 80 proc. Dabar ji yra nuosekliai sumažėjusi iki 20 proc. Atsitraukimas yra gana ryškus. Matoma, kad derybos yra įstrigusios ir tikimybė yra gerokai mažesnė“, – apibendrino jis.
V. Šimkus siūlė atkreipti dėmesį ir į Ukrainos obligacijų pajamingumus.
„Žinoma, jas veikia ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau matėme, kad kai derybos buvo intensyvesnės (kovą), pajamingumai mažėjo, obligacijų rinka tikėjosi, kad matysime kažkokias paliaubas.
Tai reikštų, kad Ukrainos finansinė padėtis palengvėtų ir mažėtų jos skolinimosi kaina. Tačiau nuo to laiko pajamingumai tiek 5 metų, tiek 10 metų obligacijų padidėjo nuo 13 iki 15 proc. ir 19 proc. Taigi obligacininkai taip pat mato, kad čia taip greitai nesibaigs. Matome, kad per kelis mėnesius stebimas optimizmo sumažėjimas“, – komentavo pašnekovas.
„WIG Ukraine“ stabilumą A. Izgorodinas aiškino JAV paskelbtais tarifais.
„Labai rizikinga teigti, kad jo augimas susijęs su padidėjusiu rinkų optimizmu dėl paliaubų Ukrainoje, – svarstė jis. – Nuo to laiko, kai buvo paskelbti tarifai, investuotojų noras investuoti pinigus Amerikoje sumažėjo, o noras investuoti Europos rinkose pakilo.“
Ekonomistas dar atkreipė dėmesį, kad „WIG Ukraine“ šiuo metu yra netoli prieš karą matyto lygio.
„Dalis pinigų papuolė į Lenkiją, tai normalu, nes tai viena didžiausių rinkų Europoje. Dalis tų pinigų papuolė į šį indeksą ir jis pakilo.
Tačiau šiaip žiūrint į paliaubų tikimybę, ji šiemet labai maža. Akivaizdu, kad kol kas konfliktas tęsiasi, iš esmės yra labai mažai požymių, kad kariniai veiksmai šiemet sustotų. Geriausiu atveju galbūt kariniai veiksmai galėtų sustoti kitų metų pirmąjį arba antrąjį ketvirtį. Kol kas iki to yra toli“, – LRT.lt sakė A. Izgorodinas.
Kas išloštų
Per rinkimus karą Ukrainoje per dieną užbaigti žadėjęs D. Trumpas pastaruoju metu nebėra toks užtikrintas. Praėjusią savaitę po pokalbio su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Jungtinių Valstijų prezidentas neslėpė nusivylimo.
„Ne, aš su juo nepadariau jokios pažangos“, – pokalbį telefonu su V. Putinu apibendrino D. Trumpas. Anksčiau panašiais atvejais D. Trumpas būdavo kur kas pozityvesnis.
Savo ruožtu Kremlius kartoja, kad neatsisakys savo tikslų Ukrainoje, vienas kurių yra garantija, jog užpulta valstybė atsisakytų ambicijų įstoti į NATO. Vis dėlto, derybos dėl taikos turėtų tęstis.
Pasak V. Šimkaus, iš karo Ukrainoje pabaigos labiausiai išloštų Ukrainos verslas ir Vyriausybė.
„Matytume jos obligacijų pajamingumo mažėjimą, jos brangtų. Taip pat matytume didėjančias Ukrainos įmonių kainas, tik tiek, kad prieiga prie prekiavimo jomis yra ribota.
Bendrai matytume teigiamą impulsą Centrinės ir Rytų Europos akcijų biržose, kurios ribojasi su Ukraina. Rumunija, Bulgarija, Lenkija – jų akcijų rinkos ir valiutos sureaguotų teigiamai. Turbūt visoje Europoje matytume teigiamą akcijų rinkų sentimentą. Valiutos, akcijos ir obligacijos turėtų gauti teigiamą impulsą“, – sakė jis.
Pašnekovo vertinimu, dar būtų galima tikėtis energijos ir žemės ūkio produkcijos kainų mažėjimo.
„Su sąlyga, kad padidėja iš Ukrainos (ir iš Rusijos) ateinantis produkcijos kiekis. Tai priklauso, kokios bus paliaubos, ar Rusija grįžtų į pasaulines rinkas, ar liktų izoliuota.
Dar vienas aspektas – gali susitraukti aukso kaina, jei investuotojai nuspręstų, jog geopolitinių rizikų lygis yra sumažėjęs“, – aiškino V. Šimkus.
A. Izgorodinas išskyrė kelis sektorius, kuriems paliaubos būtų ypač naudingos.
„Pirmiausia, tai energetikai imlios pramonės šakos Europoje. Tol, kol tęsiasi karas Ukrainoje, Europos dujų kainoje ir toliau egzistuoja geopolitinis elementas. Atitinkamai, jeigu dujų kaina Europoje sumažėtų po karo pabaigos, nemažai naudos gautų Europos Sąjungos pramonės milžinai, kurie tipiškai yra labai jautrūs energetikai.
Tai būtų popieriaus, naftos produktų, chemikalų, cemento ir metalo gamintojai. Jie atgautų konkurencingumą, užsisuktų gamyba. Atitinkamai ES pramonė ir ekonomika kiltų sparčiau.
Kitas sektorius – statybos ir inžinerinės įmonės. Ukrainos atstatymas reikalaus daug statybinių medžiagų ir inžinerinių sprendimų. Faktas, kad labai nemažą dalį Ukrainos atstatymo gaus Europos įmonės. Tikėtina, kad dalį pinigų garantuos įvairūs europiniai fondai. Manau, čia poveikis bus didelėms ES šalims (Vokietijai), bet ir mažesnės tai turėtų pajusti per įvairius kontraktinius užsakymus.
Taip pat paveikti būtų transportas ir logistika. Pirmiausia Ukrainos atstatymas atgaivins gamybą Europoje, o transporto sektorius yra tarsi ekonomikos kraujas, tad pagyvėjimas lems didesnį pervežimų poreikį. Aišku, yra netiesioginis poveikis per didesnius užsakymų srautus į pačią Ukrainą. Tą visą įrangą, medžiagas, komponentus iš Europos į Ukrainą reikia pervežti, dalį tų užsakymų gaus ES transportininkai“, – sakė jis.
Galiausiai A. Izgorodinas išskyrė sektorius, kurie yra jautrūs euro kursui.
„Manau, kad pasibaigus karui euro kursas dolerio atžvilgiu gali kilti. Ta geopolitinė rizikos premija greičiausiai dings. Iš kurso padidėjimo gali laimėti sektoriai, kurie jautrūs importui (kas perka žaliavas ir komponentus iš Azijos šalių). Kitas dalykas yra vartojimas, nes euro stiprėjimas lemtų importo kainų kritimą, o tai reikštų potencialiai stipresnį vartojimą euro zonoje“, – pridūrė A. Izgorodinas.
