Seimui priėmus mokestinius pakeitimus Lietuva papildomai gaus apie 0,5 mlrd. eurų pajamų, o tai yra stiprus argumentas kalbantis su Europos Komisija (EK) dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Fiskalinis efektas yra nemažas, kaip mini Finansų ministerija, jis bus apie pusę milijardo eurų 2027 metais ir vėliau, tai mūsų nuomone, fiskalinis efektas esamoje geopolitinėje aplinkoje, žvelgiant į kaimynines šalis, viršijo lūkesčius“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas.
„Kalbantis su Europos Komisija dėl RRF lėšų, Lietuva turi stiprų kozirį, nes pusė milijardo iš mokesčių reformos socialiai atsakingu būdu yra reikšmingas pokytis ir reikšmingas argumentas Europos Komisijai“, – pridūrė jis.
EK yra įšaldžiusi 400 mln. eurų RRF lėšų, laukiant, kol šalis priims mokesčių pakeitimus, pirmiausia įvedant visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.
Finansų ministras Rimantas Šadžius taip pat yra sakęs, jog tikisi, kad EK atšildys RRF lėšas įvertinusi įteisintą dalies pajamų iš NT mokesčio skyrimą gynybai, taip pat kitus pakeitimus, pavyzdžiui, dalies draudimo sutarčių apmokestinimą.
Parlamentas birželį priėmė gyventojų pajamų (GPM), pelno, NT mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, kuriuos pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda.
R. Šadžius anksčiau teigė, kad valstybė iš didesnių mokesčių kitąmet gaus apie 250 mln., o dar po metų – 600 mln. eurų papildomų pajamų.
Prezidento patarėjas: korekciją dėl GPM lengvatos ūkininkams turi inicijuoti Vyriausybė rudenį
Po mokesčių reformos likusi spraga dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) žemdirbiams turi būti pakoreguota, o pakeitimus turi inicijuoti Vyriausybė Seimo rudens sesijoje, sako prezidento patarėjas V. Augustinavičius.
Jis pabrėžia, kad lengvatinis režimas ūkininkams turi galioti tik tada, kai pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos.
„Negali būti kad ūkininkas taip pat užsiima ir visai kita su ūkiu nesusijusia veikla ir tos lengvatos galioja. Tai matyt, ta korekcija bus tiktai dėl to, kad nebūtų taikoma kitom veiklom, bet tik toms pajamoms, kurios yra iš žemės ūkio veiklos“, – antradienį Žinių radijui sakė V. Augustinavičius.
„Pasigirdo daug komentarų, kad dabar reikia tapti fiktyviais ūkininkais vien tik tam, kad pasinaudoti lengvata, ne, lengvata pasinaudos tikrieji ūkininkai, o kas uždirba pajamas ne iš žemės ūkio veiklos, galios bendras apmokestinimo režimas. Matyt, korekcija turėtų būti inicijuota iš Vyriausybės rudens sesijoje“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę priimdamas mokestinius pakeitimus, parlamentas įteisino mažesnius GPM tarifus žemdirbiams, kurie numatyti visiems asmenims, turintiems ūkininko pažymėjimą, tačiau nebūtinai besiverčiantiems ūkininko veikla.
Kaip ir reikalavo protestavusi žemdirbių bendruomenė, parlamentas įteisino 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifus ūkininkams. Tuo metu priimti standartiniai GPM tarifai nuo kitų metų sieks 20, 25 ir 32 proc.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad likusi spraga bus pataisyta, ūkininkai turės investuoti į savo ūkininkų mokymo kursus, galbūt į nuomojamą žemę.
Parlamentas taip pat patvirtino pelno bei nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, pakoregavo kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Reformą jau pasirašė ir G. Nausėda.
Visi mokestiniai pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio.
