Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje aptarė prekybos, saugumo ir užsienio politikos klausimus bei sutarė dėl didžiulių investicijų gynybai bei Ukrainos paramai. Tačiau iki vėlyvos nakties trukusias kalbas temdo gresiantys Jungtinių Valstijų muitai, bendrijos narėms nesutariant, kaip Europa turėtų atsakyti.
Iki vidurnakčio trukusios kalbos – sėkmingos, tvirtina Europos Sąjungos lyderiai. NATO susitikime pažadėjus skirti 5 procentus BVP gynybai, Europos Vadovų Taryba pirmą kartą žada 150 milijardų gynybos plėtrai. Ginkluotei skolinantis kartu – pigiau ir daugiau, nei buvo leidžiama bet kada iki šiol.
„Šiandien susitelkėme į tai, kaip užtikrinti stiprią Europos Sąjungos poziciją pasaulinėje arenoje. Visų pirma, stiprinant Europos gynybą. Vakar NATO susitikime 23 Europos Sąjungos valstybės narės nusprendė didinti išlaidas. Šiandien dirbome ties tuo, kaip tas lėšas panaudoti efektyviau“, – kalba Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.
Ukrainai prisidėti prie Europos karinės pramonės kūrimo taip pat leista kartu su kitomis Vakarų partnerėmis. Tačiau nors Europos lyderiai pritarė pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, net nukraujavusio ilgai žadėto 18-ojo sankcijų paketo, jį blokuojant Vengrijai, toliau priimti nepavyksta.
„Mes ir toliau spaudžiame Rusiją – jau esame priėmę 17 sankcijų paketų, o dar vieno, galingo paketo rengimo darbai, jau gerokai pažengę. Tačiau bene didžiausia intriga šioje Europos Vadovų Taryboje tapo klausimas, kaip Europa ruošiasi galimam muitų karui su Jungtinėmis Valstijomis, kai dvi didžiausios Europos ekonomikas sudėtingas derybas mato skirtingai“, – teigia EVT pirmininkas.
Vokietija, kurios pramonė stipriai priklausoma nuo Amerikos rinkos, sako, dabartinė Briuselio derybų taktika per daug sudėtinga. Kai europietiškiems automobiliams jau taikomi 25 procentų muitai, o plienui 50 proc. – susitarimo, turinčio užkristi kelią, kad tokie aukšti muitai nebūtų pritaikyti likusioms prekėms, reikia net jeigu jis nėra itin palankus.
„Todėl geriau veikti greitai ir paprastai dabar, o ne lėtai ir pernelyg sudėtingai“, – komentuoja Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Tuo metu Prancūzija skuboto susitarimo nenori ir siekia ne didesnių muitų nei 10 procentų, kuriuos Amerika daugeliui Europos prekių taiko dabar.
„Tikiuosi, kad susitarimą pasieksime greitai, ir galiu pasakyti, jog tarp europiečių tikrai yra valios bei nuoširdaus noro susitarti. Tačiau šis geranoriškumas neturėtų būti suprantamas kaip silpnumas“, – sako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Jeigu iki prekybos karo bus prieita, Briuselis žada skolingas nelikti bei siūlo reformuoti prekybos konfliktams spręsti skirtą, tačiau neveiksnią, Pasaulio prekybos organizaciją.
„Mūsų šiandieninė žinia aiški – esame pasirengę susitarimui. Tuo pačiu metu ruošiamės galimybei, jeigu teigiamo rezultato pasiekti nepavyks“, – teigia Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Prekybos karo akivaizdoje Europos Komisijos pirmininkė sako sulaukusi naujo Amerikos pasiūlymo – jį šiuo metu vertina tuo metu, kai Baltieji rūmai pareiškė, kad liepos 9-osios derybų pabaigos terminą Donaldas Trumpas svarsto atidėti.
„Terminas nėra svarbiausia. Prezidentas gali tiesiog pateikti šioms šalims savo pasiūlymą, jei jos iki nustatyto termino to nepadarys pačios. Tai reiškia, kad prezidentas gali pasirinkti atitinkamą muitų tarifą, kuris, jo manymu, yra palankus Jungtinėms Valstijoms“, – sako Baltųjų rūmų atstovė Karoline Leavitt.
Iki šiol galutinį susitarimą su D. Trumpu dėl muitų pavyko pasiekti tik Jungtinei Karalystei.
