Valdžia imasi kainų: nustatys, kas yra būtiniausios prekės ir paslaugos, sudarys jų sąrašą ir stebės – pinga ar brangsta. Bet pataisų, kurioms jau pritarė Seimas, iniciatorė pabrėžia, kad tai nebus kainų reguliavimas, tik objektyvūs duomenys, kurie leis matyti realybę ir taikliau formuoti socialinę politiką.
Akcijos – gerai. Dažnas prisipažįsta – įperka tik atpigintą maistą. O, pavyzdžiui, kokybiška jautiena, ponia Stasė sako, jai per brangi. Daug ko atsisako, nors labai norisi.
„Aš gaunu netoli 700 eurus pensijos. Už butą – užmokėk, reikia dar batų, reikia <...> ir pas gydytojus. O vitaminų tai mums nereikia? <...> Kai nueini parduotuvėn, perki kuo prasčiausią maistą“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja pensininkė.
Kitos pirkėjos pritaria – kainos kyla visur. Bet mano, kad tai – ne vien prekybininkų kaltė.
„Pakėlė kainą, pavyzdžiui, mėsos gamintojai, tai viskas, nieko nepadės ta komisija. Sakė, ten buvo maras, buvo gripas vištų, na ir ką padarysi? Kyla kainos ir viskas“, – gūžčioja pečiais žurnalistų kalbinta moteris.
Nuo kitų metų kainas stebės ne tik pirkėjai, bet ir valdžia. Seimas įteisino tai numatantį mechanizmą.
Kainų stebėjimo iniciatorė sako, kad valstybė turi daugybę duomenų, bet toli gražu ne visus naudoja. O ir kainų stebėtojų yra: valdiškos institucijos, privatūs verslininkai, įkurta Maisto taryba – bet viskas fragmentuota. Dabar bus, iš ko daryti objektyvią analizę.
„Siekiant įveiklinti tą visą disponuojamą informaciją. <...> Reikia turėti tokią nuolatinę stebėseną, kurie leistų priimti duomenimis jau pagrįstus sprendimus, kurie, deja, iki šiol labai smarkiai vėlavo“, – akcentavo iniciatorė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Jekaterina Rojaka.
Ji sako, kad ir po pandemijos, ir prasidėjus karui Ukrainoje kainos sureagavo iškart, o pavyzdžiui, išmokos – ne.
„Daugybė socialinių programų buvo adaptuota ir indeksuota tik metams, praėjus tam šokui. Ir per tą laikotarpį daugybė šeimų tiesiog nuskurdo“, – tikina J. Rojaka.
Kainų stebėjimas esą suteiks greitumo. Ekonomikos ir inovacijų ministras turės nuspręsti, kas yra būtiniausios prekės ir paslaugos, nes iki šiol dėl to nėra sutarta, kiekvienas supranta savaip.
Tada sudaryti būtiniausių sąrašą, o jį analizuotų kita valstybinė institucija.
Prekybininkai – ramūs. Sako, prie stebėsenų įpratę, duomenis irgi teikia – vien statistikams kasdien keliauja pusantro milijono kvitų.
„Kainos – visada aktualija, žmonės visada stebi, domisi. <...> Kainos, matot, yra viešos, lentynose. Gali eiti stebėti kiekvieną dieną po kelis kartus į skirtingas parduotuves skirtingus tinklus, tai nėra kažkokia tai paslaptis“, – sako Prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Valdžia sako, įrankis nėra skirtas kainoms reguliuoti. Privataus kainų stebėjimo portalo „pricer.lt“ įkūrėjo Arūno Vizicko teigimu, tai klaida. Anot jo, reikia sekti Latvijos pavyzdžiu
„Prekybininkai įsipareigojo mažinti kainas, nes buvo pastatyta alternatyva, kad kitaip vyriausybė imsis veiksmų reguliuoti antkainius. <...> Tai turbūt mūsų tie sąrašai – tai tik laiko gaišatis, reikia šokti kuo greičiau į traukinį ir pradėti daryti įtaką šitai rinkai“, – teigia jis.
Į būtiniausiųjų sąrašą, spėjama, pateks ne tik maistas, bet ir būsto, komunalinės išlaidos. Pirkėjai norėtų, kad patektų ir vaistai.
