Pietų Korėjoje jau kelerius metus galioja tvarka, kai įmonėms priklausantiems automobiliams išduodami neoninės žalios spalvos numeriai. Taip siekiama atgrasyti nuo jų naudojimo asmeninėms reikmėms. Vietos gyventojai tokį viešą sugėdinimą vertina labai palankiai, tačiau abejoja, ar jis galėtų prigyti ir Vakaruose, kur asmeninės laisvės vertinamos kur kas labiau.
Įsivaizduokite situaciją: į kurortą prabangiu visureigiu atvažiuoja verslininkas su šeima. Tačiau į akis krenta mažytė smulkmena – automobilio numeriai yra žalios spalvos. P. Korėjoje tai reiškia, kad transporto priemonė yra įmonės arba kitokios organizacijos nuosavybė. Taigi, asmeninėms reikmėms automobilį naudojantis verslininkas turėtų susimokėti mokestį už natūra gautas pajamas.
Panašių klausimų nuolat kyla ir Lietuvoje. Šią sritį prižiūrinčios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento vadovė Laura Viešūnienė sakė, kad tendencijos gerėja.
„Klientai mus girdi ir kur kas pareigingiau, savanoriškai deklaruoja pajamas natūra. Per ketverius metus, lyginant 2024 m. su 2020 m., pajamas natūra deklaruojančių įmonių skaičius išaugo tris kartus“, – LRT.lt sakė ji.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Neoninės žalios spalvos numeris P. Korėjoje reiškia, kad automobilis priklauso įmonei arba organizacijai.
- Šalies gyventojams patinka matyti, kai verslininkai įmonių automobilius naudoja asmeniniais tikslais.
- Lietuvoje VMI stebi gerėjančią savanoriškai deklaruojamų pajamų natūra tendenciją.
- Įmonės turtą nėra draudžiama naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau už tai reikia sumokėti atitinkamus mokesčius.
Įvardija ir sugėdina
Žalių numerių tvarka P. Korėjoje galioja nuo 2024 m. Jie išduodami įmonėms priklausantiems automobiliams, kai jų vertė viršija apie 58 tūkst. eurų.
Kaip pernai skelbė „Financial Times“, ši priemonė turėjo didelę įtaką prabangių automobilių rinkai šalyje. Skaičiuojama, kad 2024 m. ji smuko maždaug 27 proc.
LRT.lt Seule kalbinti gyventojai sakė, kad jiems patinka matyti, kaip verslininkai naudoja savo įmonių turtą.
„Manau, jog tikrai gera mintis turėti atskirus numerius, kad galėtume įvardinti ir sugėdinti tuos, kurie neturėtų šiais automobiliais važinėti asmeniniais reikalais. Šie automobiliai yra įsigyjami oficialiai įmonių ar institucijų veiklai. Žinoma, priemonė turi ir problemų, nes reikia atrasti balansą su privatumu“, – sakė vienas kalbintas vyras.
Neįvardintas likti panoręs vyriausybės pareigūnas pastebėjo, kad Korėjos visuomenė šią priemonė priima labai palankiai.
„Korėjiečiai mano, kad nesąžininga leisti aukštesnės klasės gyventojams naudoti automobilius savo tiksliais, kai jie įsigyti įmonės. Tačiau nežinau, ar tokios priemonės galėtų būti pritaikomos ir Europoje. Ten esate labiau susirūpinę asmeninėmis teisėmis ir laisvėmis, privatumo klausimais. Kiek esu pastebėjęs, europiečiai labai nenoriai priima priemones, kurios apriboja gyventojų laisves. Panašią situaciją matėme per pandemiją“, – svarstė jis.
Korėjoje veikia labai efektyvi ir jau tradicine tapusi viešojo sugėdinimo sistema (angl. name and shame).
„Iš asmeninės patirties žinau, kad yra žmonių, kurie dabar du kartus pagalvoja prieš panaudodami įmonei priklausantį automobilį asmeniniais tikslais“, – sakė pareigūnas.
P. Korėjos transporto parke taip pat yra viešajam transportui skirti geltoni, elektromobiliams skirti mėlyni ir paprastai balti automobilių numeriai.
Apie praktiką žino
L. Viešūnienė sakė, kad VMI žino apie P. Korėjoje taikomą žalių numerių praktiką.
„Manome, kad skirtingos šalys priima įvairius sprendimus, atsižvelgdamos į tai, kokie sprendimai jų vertinimu gali turėti didžiausią poveikį“, – pridūrė ji.
Kalbant apie Lietuvą, pašnekovė priminė, kad nuo 2022 m. gyventojų pajamas natūra dėl kitam asmeniui priklausančio automobilio naudojimo įmonės deklaruoja atskirai nuo kitų pajamų natūra.
„Tai leidžia VMI gauti ir vertinti tikslesnę informaciją apie įmonių automobilių naudojimą privačių poreikių tenkinimui.
Už 2022 m. dėl automobilių naudojimo privatiems poreikiams deklaruota pajamų suma sudarė beveik 33,7 mln. eurų, mokėtinas GPM – 5,6 mln. eurų, 2023 m. – pajamų suma beveik 48,6 mln. eurų ir 8,2 mln. eurų mokėtinas GPM, o 2024 m. – 66,6 mln. eurų ir 11,3 mln. eurų mokėtinas GPM“, – pasakojo L. Viešūnienė.
Ji pripažino, kad privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejų vis dar fiksuojama.
„Dažniausiai tokie nusižengimai nustatomi dėl automobilių bei gyvenamosios paskirties būsto naudojimo asmeniniams tikslams, piktnaudžiavimo verslo kelionėmis jas paverčiant poilsinėmis, taip pat nustatoma ir atvejų, kai verslo įsigytu motociklu ar laivu savo asmeninėms reikmėms naudojasi įmonės akcininkai ar vadovai bei jų šeimos nariai.
Praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai įmonės lėšomis įsigyjami įvairūs buityje naudojami daiktai ar paslaugos, tiesiogiai nesusijusios su įmonės ekonomine veikla ir galimai skirtos asmeniniams poreikiams tenkinti, o neretai neįprastų prekių ar paslaugų naudos gavėju tampa įmonės darbuotojai.
Tokie pirkiniai dažniausiai argumentuojami kaip įmonės reprezentacijai naudojamos prekės ar paslaugos (prabangi kosmetika, kostiumai ir kt.), prisidengiama darbuotojų sveikatos gerinimo tikslais (pvz., perkant botulino injekcijas) ir pan. Kilus klausimams, visuomet įvertinamas faktinis įmonių bei darbuotojų poreikis tam tikroms prekėms ar paslaugoms“, – dėstė VMI atstovė.
Inspekcijos duomenimis, atliekant švelniąsias stebėsenos priemones ir išimtiniais atvejais kontrolės veiksmus per 2022–2024 m. bendrai dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 23 mln. eurų.
Per pirmąjį 2025 m. ketvirtį bendrai dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis bei pajamų natūra gavimo atvejų į biudžetą priskaičiuotos mokėtinų mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė beveik 1 mln. eurų.
Galiojanti tvarka
L. Viešūnienė dar priminė, kad įmonės vardu įsigytas turtas turi būti naudojamas jos veikloje pagal paskirtį, t. y. pajamoms uždirbti bei ekonominei naudai gauti. Tokį turtą, pavyzdžiui, automobilius, nėra draudžiama naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti ir tai nėra neteisėta veikla, tačiau tada galioja tam tikros papildomos mokestinės taisyklės, t. y. jis turi būti teisingai apskaitytas ir sumokėti atitinkami mokesčiai.
Kai įmonės turtas, pavyzdžiui, automobilis, suteikiamas darbuotojui naudotis asmeniniais tikslais, neperduodant nuosavybėn, darbuotojo gauta nauda laikoma jo pajamomis, gautomis natūra (nepinigine išraiška). Darbuotojo iš įmonės gaunamos pajamos natūra turi būti apmokestinamos kaip gyventojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y. nuo pajamų natūra įmonė privalo sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio.
Kalbant apie prevenciją ir priežiūrą, siekiant įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai deklaruoja ir moka mokesčius, VMI vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. jų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, gyventojų pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan.
„Pirmiausiai analizuojami pirminiai įmonių apskaitos dokumentai, jie lyginami su trečiųjų šaltinių duomenimis. Vertinamos ir aplinkybės, rodančios, kad turtas naudojamas ir asmeniniais tikslais.
Pavyzdžiui: darbuotojas, kuriam priskirtas įmonės automobilis, neturi asmeninio automobilio; įmonė neturi objektyvių įrodymų, kad visos degalų sąnaudos buvo patirtos automobilį naudojant tik verslo tikslais (nedokumentuojamos kelionės, nevedama degalų apskaita) arba kelionių dokumentuose arba degalų apskaitoje užfiksuoti tikrovės neatitinkantys faktai; degalai į tarnybinį automobilį pilami ne darbo metu: po darbo, atostogų, nedarbingumo metu, savaitgalių ir švenčių dienomis, o automobilis ne darbo metu fiksuojamas įvažiuojantis (išvažiuojantis) į kurortines teritorijas, prekybos ir pramogų vietas; bendrovė neturi automobilio saugojimo vietos; automobiliai saugomi automobilius naudojančių gyventojų gyvenamaisiais adresais; nėra kontroliuojamas automobilių naudojimas ne darbo metu ir pan.
Kilus įtarimų, kad turtas gali būti naudojamas asmeninėms reikmėms, VMI atlieka stebėsenos, o išimtiniais atvejais, kai įmonė nereaguoja į rekomendacijas, – inicijuoja kontrolės veiksmus.
Nustačius, kad įmonė nesilaikė nustatytos tvarkos ir turtas naudotas asmeniniams tikslams, įmonei tenka apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas už visą laikotarpį, kai jis buvo naudojamas asmeniniams poreikiams. Taip pat patikrinimo metu nustačius, kad turtas įsigyjamas įmonės reikmėms, tačiau jis neskirtas pardavimui, nenaudojamas nuomai ar paslaugoms už atlygį teikti, tačiau pirkimo PVM įtraukas į PVM atskaitą, atsiranda pareiga apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti pardavimo PVM.
Visgi, prioritetą šioje srityje skiriame ir toliau skirsime ne patikrinimams ir baudoms, o nuosekliam darbui, pirmiausia informuodami, perspėdami ir suteikdami galimybę įmonėms savo iniciatyva deklaruoti mokesčius“, – teigė L. Viešūnienė.
Kai darbuotojas turi galimybę asmeniniais tikslais naudoti darbdavio automobilį (nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu automobilis darbdaviui priklauso), darbuotojo gauta nauda įvertinama vienu iš dviejų būdų.
Pirmasis, kai gauta nauda skaičiuojama pagal to automobilio tikrosios rinkos kainos procentinę dalį. Kai darbuotojo gauta nauda apima automobilio naudojimą be degalų – 0,70 proc.; kai darbuotojo gauta nauda apima automobilio naudojimą su degalais – 0,75 proc.
Praktikoje įmonės dažniau pasirenka darbuotojo gautą naudą skaičiuoti 0,75 proc., kai pajamų natūra davėjas apmoka ir asmeniniais tikslais sunaudotus degalus.
Susiejo su emisijomis
Šiemet Lietuvoje įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pokyčiai, pagal kuriuos leidžiami atskaitymai už įsigytus automobilius tapo susieti su anglies dvideginio emisijomis.
Nuo šiol, kai automobilis yra netaršus ir išmetamas anglies dvideginio kiekis yra lygus 0 g/km, iš įmonės pajamų galima atskaityti ne daugiau kaip 75 tūkst. eurų siekiančią lengvojo automobilio kainos dalį.
Kai automobilio išmetamas anglies dvideginio kiekis viršija 0 g/km, tačiau ne 130 g/km, iš pajamų galima atskaityti ne didesnę kaip 50 tūkst. eurų kainos dalį.
Jei anglies dvideginio išmetimai viršija 130 g/km, bet ne 200 g/km, iš pajamų galima atskaityti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų.
Galiausiai, kai automobilis yra itin taršus, o anglies dvideginio išmetimai viršija 200 g/km, iš pajamų galima atskaityti tik 10 tūkst. eurų neviršijančią automobilio įsigijimo kainos dalį.
