Lietuviai puikiai žino Pietų Korėjoje gaminamus „Hyundai“ ir KIA automobilius, LG televizorius, įvairiausią „Samsung“ elektroniką. Tolimos Azijos šalies atstovai norėtų, kad ateityje panašaus pasisekimo sulauktų ir jų kuriami tankai, naikintuvai bei mažieji branduoliniai reaktoriai.
Lietuvos atstovai taip pat neslepia susidomėjimo Pietų Korėjos produktais ir intensyvina diplomatinius santykius.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija birželį paskelbė apie atranką komercijos atašė pozicijai Korėjos Respublikoje. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sveikindamas naujai išrinktą Korėjos prezidentą Lee Jae-myungą akcentavo bendradarbiavimo galimybes energetinio saugumo ir gynybos srityse.
Keturis kartus greitesnis progresas
Daugelį metų Pietų Korėjos ekonomika smarkiai atsiliko nuo tokių Vakarų valstybių kaip Jungtinės Valstijos ar Jungtinė Karalystė.
Kaip pažymima Seule įsikūrusiame Pasauliniame žinių mainų ir plėtros centre (angl. Global Knowledge Exchange and Development Center), Korėjos vystymąsi stabdė kaimyninės Japonijos izoliacionizmo politika.
1876 metais tarp Korėjos ir Japonijos buvo pasirašyta vadinamoji Ganghvos salos sutartis, kuri įpareigojo tuometę Chosono karalystę neplėtoti ryšių su Europos valstybėmis. 1910 metais Japonija okupavo Korėją.
Šalis nepriklausomybę atgavo pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1945 metais. Tuomet ji buvo agrarinė ekonomika, tačiau 1960-aisiais prasidėjo Korėjos industrializacija. Greitas vystymasis ir inovacijos leido jai per 50 metų pasiekti tą patį lygį, kokį Vakarų visuomenės pasiekė per 200 metų.
Įvardija du sektorius
LRT.lt vizito Seule metu keli neįvardintais likti panorę Pietų Korėjos pareigūnai minėjo dvi pramonės sritis, kurios šiuo metu jų santykiuose su Europa yra aktualiausios. Tai – gynyba ir branduolinė energetika.
Birželio pradžioje Čekija pasirašė sutartį su Pietų Korėjos bendrove KEPCO dėl dviejų branduolinių reaktorių statybų jų šalyje.
Skaičiuojama, kad tai šaliai atsieis apie 18,7 mlrd. Pirmąjį reaktorių tikimasi užbaigti iki 2036-ųjų, o antrąjį – dar po dvejų metų.
Pietų Korėja šiuo metu kartu su JAV aktyviai vysto mažųjų branduolinių reaktorių (angl. small modular reactors, SME) technologiją. Teigiama, kad tai moderniausia ir, palyginti su tradicine, gana pigi elektros gamybos priemonė.
Apie tai, kad Lietuvai vertėtų pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių poreikio, savo metiniame pranešime užsiminė G. Nausėda.
„Žvelgiant toliau į ateitį, būtina pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių. Jie galėtų užtikrinti didesnį elektros generavimo pastovumą“, – Seime sakė šalies vadovas.
Tuo metu sveikindamas L. Jae-myungą, jis paminėjo ir daugiau galimų bendradarbiavimo sričių.
„Pietų Korėja yra viena iš pagrindinių Lietuvos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, ir mes esame įsipareigoję plėsti bendradarbiavimą infrastruktūros, aukštųjų technologijų ir energetinio saugumo srityse.
Matome plačias galimybes gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse. Taip pat tikimės nuolatinio bendradarbiavimo kovojant su Rusijos neteisėta agresija prieš Ukrainą ir gerbiant tarptautinę teisę“, – socialiniame tinkle dėstė G. Nausėda.
Gynybos srityje didžiausias Pietų Korėjos klientas Europoje yra Lenkija. Birželį paskelbta, kad jie yra baigiamajame derybų etape dėl galimo didelės apimties sandorio dėl tankų K2 tiekimo.
2022 metais abi šalys pasirašė 13,7 mlrd. dolerių vertės ginklų susitarimą, pagal kurį Lenkijai numatyta skirti ne tik Pietų Korėjos tankų, bet ir naikintuvų.
Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad galimo dabar aptariamo sandorio vertė yra apie 6 mlrd. dolerių. Šalies bendrovė „Hyundai Rotem“ turėtų pagaminti 117 tankų, o Lenkijos valstybinė įmonė „Polish Armaments Group“ – 63 tankus.
K2 yra ketvirtos kartos pagrindinis kovinis tankas (angl. main battle tank; MBT), kurį suprojektavo Pietų Korėjos gynybos plėtros agentūra, o gamina bendrovė „Hyundai Rotem“.
Šalis taip pat žinoma dėl savo naikintuvų. Naujausias modelis „KAI KF-21 Boramae“ pradėtas gaminti šiemet.
Pietų Korėjos atstovai teigia atidžiai stebintys NATO šalių planus didinti savo gynybos biudžetus, pasiekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto ribą. Matoma galimybė tiekti gynybos pramonės produkciją.
Intensyvina santykius
Kaip pranešime apie ieškomą komercijos atašė Pietų Korėjoje pastebėjo ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis, ši šalis yra prioritetinė Lietuvos eksporto, inovacijų bei turizmo rinka Rytų Azijos regione.
„Lietuvos bendradarbiavimas su šia valstybe auga: Korėjos įmonės domisi Lietuvos gyvybės mokslų ir lazerių technologijų sektoriais. Be to, mūsų šalis siekia pritraukti investuotojų iš Korėjos į aukštųjų technologijų pramonę. Tad naujajam komercijos atašė Korėjoje keliame išties svarbų tikslą – kryptingai prisidedant, stiprinti ryšius tarp abiejų šalių ir padėti mūsų šalies verslui megzti bendradarbiavimą“, – sakė jis.
Pernai Lietuvos ir Pietų Korėjos prekybos apyvarta siekė 290,5 mln. eurų, prekių eksportas – 94,5 mln. eurų, o importas – 196 mln. eurų. Palyginti su 2023 m., prekybos apyvarta padidėjo beveik 54 proc., eksportas – 16,9 proc., o importas – daugiau nei 81 proc.
Lietuviškos kilmės eksportas į Korėją pernai siekė beveik 80 mln. eurų ir, palyginti su 2023 m., išaugo daugiau nei 26 proc.
Daugiausia į Korėją pernai eksportuota mašinų, prietaisų ir transporto įrenginių, chemijos, medienos ir maisto pramonės gaminių. Daugiausia iš Korėjos į Lietuvą importuota chemijos ir susijusios pramonės produkcijos.
Korėjos tiesioginės užsienio investicijos 2024 m. Lietuvoje siekė 3,1 mln. eurų.
Lietuvoje 2024 m. apsilankė beveik 4,5 tūkst. Korėjos turistų. Jų nakvynių skaičius Lietuvoje siekė 7,58 tūkst.
Korėjos Respublika yra aštunta pagal dydį Europos Sąjungos prekybos prekėmis partnerė, o ES – trečia pagal dydį Korėjos prekybos prekėmis partnerė.
Nuo laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimo 2011 m. liepos 1 d. dvišalė prekyba ir investicijos labai išaugo. 2024 m. bendra dvišalė prekyba prekėmis sudarė maždaug 123,8 mlrd. eurų, tai yra 97 proc. daugiau nei 2011 m. ES importas iš Pietų Korėjos siekė 68,1 mlrd. eurų, o eksportas į Pietų Korėją – 55,7 mlrd. eurų, ES deficitas su Pietų Korėja siekė 12,4 mlrd. eurų.
LRT.lt žurnalisto kelionę apmokėjo Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija. Tai neturėjo įtakos straipsnio turiniui.
